Ką gali padaryti, jog nešvaistitume maisto

0

Trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma, tai daro didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai, aplikai ir socialinei gerovei. Būdama didžiausia maisto ir gėrimų bendrove pasaulyje, „Nestlé“ nuolat diegia inovacijas, dirba su partneriais ir bendruomenėmis tam, kad sumažintų švaistomo maisto apimtis. Lietuvoje „Nestlé Baltics” suvienijo jėgas su „Maisto banku“, ragindama prisidėti prie paramos organizacijai, kurios dėka maisto prekės pasiekia jų stokojančius. „Nestlé“ dalijasi dešimčia trumpų patarimų, kaip mes visi maistą vartoti ir saugoti namuose galėtume tvariau.

Skaičiuojama, kad maisto švaistymo mastai pasaulio ekonomikai kasmet atsieina po 812 mln. Eur. Dėl dabartinių gamybos ir prekių platinimo praktikų, maistas švaistomas visose maisto tiekimo grandinės stadijose: ūkiuose, perdirbant ir transportuojant, prekybos centruose, restoranuose ir namuose.

Nenumatytos pasekmės

Nestlé nuotrauka.

Dėl didelio kiekio iššvaistomo maisto, vis daugiau žmonių jo stokoja, negali tinkamai maitintis, jiems trūksta reikalingų medžiagų. Be to, auga atotrūkis tarp turtingųjų ir gyvenančiųjų skurde: nors maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto taip ir lieka nesuvalgytas, 800 mln. žmonių gyvena ant bado ribos. Dėl perteklinės maisto gamybos kenčia ir aplinka: beveik 30% visos pasaulyje suvartojamos energijos ir 25% viso žemės ūkyje sunaudojamo vandens išeikvojama maisto gamybai. 2021 m. Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, dėl maisto gamybos susidaro apie 8% šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Maisto švaistymo apimtis galima ženkliai sumažinti įdiegus maisto tausojimo ir perskirstymo sistemas, kurios leistų saugiai išdalinti maisto perteklių, o vartojimui vis dar tinkamus maisto produktus atiduoti jų stokojantiems žmonėms. Tai būtų triguba visų suinteresuotų šalių pergalė: mažiau švaistydami galėtume sutaupyti lėšų, pamaitinti daugiau žmonių ir sumažinti neigiamą poveikį klimatui bei vandens ir žemės ištekliams.

Profesorius Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas, kalbėdamas lapkričio pradžioje asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Tvarumas – neatskiriama įmonės DNR dalis“, sakė, kad, norint sumažinti neigiamą poveikį klimatui, verslui labai svarbu pasirinkti tinkamą balansą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės, o vartotojams – tarp mėsos ir augalinės kilmės produktų vartojimo.

„Jungtinių Tautų Organizacijos duomenims, pasaulyje tik 25% augalininkystės veiklos rezultato virsta kalorijomis žmogui, ir šie 25% pagamina 82% visų žmonijos suvartojamų kalorijų. Todėl, atrodytų, nereikšmingas pasirinkimas – valgyti daugiau mėsos ar augalinės kilmės produktų, daro labai didelį poveikį“, – pabrėžia profesorius.

Toje pačioje diskusijoje dalyvavusi Milda Žemaitienė, „Nestlé Baltics“ Kavos verslo vadovė, pridūrė, kad maisto švaistymo problemą reikia spręsti visose jos stadijose – nuo pirmųjų etapų iki patekimo ant vartotojų stalo.

Kad kuo mažiau maisto būtų išmetama ir kuo daugiau jo pasiektų vartotojų stalus, „Nestlé“ nuolat bendradarbiauja su kitomis maisto pramonės bendrovėmis, peržiūri savo veiklų efektyvumą, edukuoja vartotojus maisto švaistymo klausimais. Pavyzdžiui, 2020 birželį bendrovė prisijungė prie 10x20x30 iniciatyvos ir pasiryžo 50% sumažinti gamybos metu prarandamo maisto ir jo atliekų apimtis. Iniciatyvą pasirašė daugiau kaip dešimt didžiausių pasaulio maisto ir gėrimų bendrovių, kurios įsipareigojo įtraukti ne mažiau kaip 20 tiekėjų ir iki 2030 m. prarandamo maisto kiekį sumažinti pusiau. Be to, „Nestlé“ ir per COVID-19 pandemiją nenustojo bendradarbiauti su maisto bankais visame pasaulyje bei aukoti maisto produktus tiems, kam jų trūksta.

Svarbi kiekviena detalė

Vis dėlto, maisto švaistymas – labai sudėtinga problema, prie kurios prisideda net tokios vartotojų naudai skirtos priemonės kaip maisto galiojimo etiketės. Europos Komisijos duomenimis, ant maisto produktų esantis galiojimo laiką nurodantis ženklinimas „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ lemia tai, kad vartotojai išmeta 20% vis dar tinkamo valgyti maisto. „Nestlé“ visame pasaulyje bendradarbiauja su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, kad išsklaidytų mitą, jog produktą privalu išmesti vien dėl to, jog jo nepavyko suvartoti iki etiketėje pažymėtos datos. Nuo 2016 m. vien Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išmetamų maisto produktų apimtis įmonei pavyko sumažinti 41 %. Bendrovė dalyvauja maisto švaistymą mažinančiose iniciatyvose: mobiliosios programėlės „Too Good To Go“ kūrėjų projekte „Vartojimo datos paktas“ Prancūzijoje, „Pažiūrėk, pauostyk, paragauk, nešvaistyk“ Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje ir kt.

Kad sumažintų maisto švaistymo problemą, verslas turi bendradarbiauti ir diegti naujoves visose atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos stadijose. Pavyzdžiui, kai „Nestlé“ nerado atsakymo į klausimą „kokia yra ateities pakuotė“, bendrovė įkūrė Pakavimo mokslų institutą ir įsipareigojo pasiekti, kad iki 2025 m. visas „Nestlé“ produktų pakuotes būtų galima perdirbti arba naudoti pakartotinai. Kurdama tvarias pakuotes ir ieškodama ilgalaikių sprendimų, kaip mažinti švaistymą, bendrovė prisideda prie maisto paslaugų pramonės transformacijos. Akivaizdu, kad ir ateityje svarbia šio sektoriaus veiklos dalimi išliks vis efektyvesnių būdų, leidžiančių mažinti su visų formų atliekų kiekį, paieškos.

Maisto švaistymo prevencija yra didžiulis iššūkis: norint, kad pastangos būtų veiksmingos, įsitraukti, kurti bei įgyvendinti pokyčius privalo visi: vyriausybės, verslas ir vartotojai. „Nestlé“ prisideda ne vien siekdama nulinės anglies dioksido emisijos, bet ir įgyvendindama planą, kuris leis atliekų susidarymą mažinti visose tiekimo grandinės stadijose. Bendrovė įsitraukia ieškodama sprendimų visuomeninėms problemos, kuria tvarią, ilgalaikę naudą verslui ir savo pavyzdžiu rodo, kad verslas gali būti teigiamų pokyčių katalizatoriumi.

„Nestlé“ siūlo dešimt patarimų, kaip prie maisto švaistymo problemos mažinimo gali prisidėti vartotojai.

10 žingsnių, kurie padės nešvaistyti maisto

1. Planuokite apsipirkimus. Skamba labai paprastai, tačiau tam, kad planavimas būtų veiksmingas, jis turi tapti įpročiu. Auksinę taisyklę šiuo atveju taip pat lengva įsiminti: nepirkite daugiau, negu reikia.

2. Šaldiklis – jūsų draugas. Šaldiklis gali tapti puikiu pagalbininku, padėsiančiu nešvaistyti maisto. Užsišaldykite gausiai užderėjusių sezoninių vaisių, uogų ir daržovių perteklių, duoną, kurios nepavyksta suvalgyti, ar kitus rečiau naudojamus ir lėčiau suvartojamus produktus.

3. Išmokite vertinti maisto galiojimo laiką nurodančią informaciją. Dažnai maisto gaminius išmetame tik todėl, kad pasibaigė šalia užrašo „Geriausias iki“ arba „Tinka vartoti iki“ nurodytas terminas. Skaičiuojama, kad aklai vadovaudamiesi ir patys neįsitikindami, kad produktas išties nebetinkamas, vartotojai išmeta net penktadalį viso iššvaistomo maisto, nors jis tebėra tinkamas ir saugus naudoti.

4. Tinkamai laikykite maisto produktus. Maisto produktai galioja ilgiau, kai yra laikomi tinkamoje temperatūroje. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kuriuos maisto gaminius būtina laikyti šaldytuve, taip pat išsiaiškinkite, kurioje šaldytuvo lentynoje juos geriausia saugoti, nes temperatūra kiekviename lygmenyje yra skirtinga.

5. Vienu metu ruoškite daugiau skirtingo maisto. Gamindami kelis patiekalus vienu metu, sutaupysite elektros energijos, vandens ir laiko. Jeigu šaldymo kameroje nuolat turėsite keletą „paruoštukų“ pietums ar vakarienei, rečiau kils pagunda užsisakyti maisto į namus ar neplanuotai užsukti į parduotuvę.

6. Stebėkite suvalgomo maisto kiekį. Atidžiau stebėdami, kiek maisto įsidedate į lėkštę, ne tik kontroliuosite kalorijų kiekį, bet ir kur kas rečiau išmesite lėkštėje likusią per didelės porcijos dalį. Geriau įsidėti mažiau ir pakartoti.

7. Žinokite, ko turite šaldytuve. Daugelio šaldytuvuose galima aptikti ne vieną indelį saugiai supakuotų, pamirštų ir valgyti jau netinkamų maisto likučių. Tvarkingose šaldytuvo lentynose kur lengviau matyti, kokių produktų yra, o ko trūksta. Dar vienas geras įprotis – šviežesnius produktus laikyti giliau, kad pirmiausia pamatytumėte ir suvartotumėte anksčiau pirktus ir trumpiau galiojančius produktus.

8. Kas lieka – atiduokite. Jei turite per daug maisto atsargų, pasidalinkite jomis su kaimynais, artimaisiais, kolegomis ar paaukokite maisto bankui.

9. Kompostuokite maisto atliekas. Užuot išmetę likusį maistą, jį kompostuokite – taip, užuot pasmerkę maistą pūti sąvartynuose, pasigaminsite naudingų trąšų. Vis dėlto, maisto atliekų kompostavimas turėtų būti paskutinė priemonė, kai visos kitos jau išbandytos.

10. Suskaičiuokite, kiek maisto išmetate. Kurį laiką užsirašinėkite, kiek maisto produktų išmetate per savaitę, pravartu pasižymėti ir dėl kokios priežasties. Nustebsite, kiek iš tiesų maisto iššvaistote net nesusimąstydami. Sąrašas leis pamatyti, ko perkate ir gaminate per daug.

Prasideda karščiausias silkių sezonas: paragaukite jos su egzotiniais vaisiais

Valgyti silkę lietuviai pamėgę, be jos dažnas neįsivaizduoja didžiųjų metų švenčių, tik neretai patiekia paprastai – su bulvėmis, guldo pataluose ar maišo į mišraines. Tačiau ši, iš pirmo žvilgsnio tokia neįmantri žuvis, šiandien neretai yra lyginama su austrėmis. Nors abi jos anksčiau vadintos varguolių maistu, dabar yra vertinamos gurmanų bei atsiduria geriausių pasaulio restoranų meniu. Kaip visiems pažįstamą silkę paversti išskirtiniu patiekalu pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai.

Verta žinoti kelias subtilybes

Kulinarinis silkės potencialas yra milžiniškas, tačiau mes vis dar esame įpratę ją valgyti tradiciškai, į kompaniją pridėdami bulves, burokėlius, svogūnus ar grybus. Toks tradicinis silkės įvaizdis, anot „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, gali būti siejamas su stipriai įsitvirtinusiais šventinio stalo receptais. Tačiau silkė jau tikrai nėra vien švenčių patiekalas, nes jos bet kurio sezonu metu galima įsigyti dešimtis skirtingų rūšių.

„Mūsų pirkėjai dažniausiai silkę renkasi sūdytą, marinuotą, perka jos filė. Žinoma, šios žuvies pardavimų piką kasmet fiksuojame gruodžio mėnesį, prieš Kūčias ir Kalėdas. Tačiau pastebime bendrą tendenciją – žmonės eksperimentuoja vis dažniau, bando naujus receptus, derindami, pavyzdžiui, kelionėse ar tiesiog parduotuvių lentynose atrastus ingredientus. Tiesa, net ir keliauti toli nereikia, užtektų žvilgtelėti į Žemaitiją, kur gaminamas šmakalas – rūgpienio sriuba su silke, – kalba E. Dapkienė. – Silkės populiarumą neabejotinai palaiko ir jos maistinė vertė. Akivaizdu, jog, rūpindamiesi savo sveikata, vis dažniau silkę renkamės kaip alternatyvą mėsai. Tą rekomenduoja ir mitybos ekspertai“, – kalba E. Dapkienė.

Jai pritaria ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak kulinarijos ekspertės, silkė išties turtinga tiek naudingosiomis savybėmis, tiek panaudojimo virtuvėje būdų gausa. Tačiau, B. Baratinskaitės teigimu, prieš gaminant šios žuvies kulinarinius šedevrus, verta atsižvelgti į keletą jos paruošimo subtilybių.

„Norintiems sutaupyti laiko virtuvėje, įvairiausių patiekalų gamybai galima rinktis jau paruoštą, kokybišką silkių filė. Tačiau to dalis kulinarų imasi patys. Tokiu atveju, patartina rinktis neišdorotas, silpnai sūdytas silkes, įvertinti žuvies kvapą, kuris turi būti švelnus. Verta atkreipti dėmesį ir į stambumą, nes pasižyminčios stambiomis nugaromis silkės yra sultingesnės. Kitas svarbus dalykas – žuvų akys. Jos turi būti skaidrios, o oda – žvilgėti sidabru. Tuomet, išsirinkus kokybišką silkę, reiktų nuo galvos uodegos link perpjaukite papilvę, švariais pirštais pašalinti vidurius ir plėves. Vėliau – tokia pat kryptimi nulupti odą, tada – per visą ilgį įpjauti nugarą, atskirti vieną žuvies dalį nuo kitos, atsargiai ištraukti pagrindinį kaulą – stuburą“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot „Maximos“ kulinarijos ekspertės, sūraus skonio silkė puikiai dera su saldžiais ingredientais, pavyzdžiui, egzotiškąja papaja. Kviesdama tuo įsitikinti, ji dalijasi receptu, kuriuo vadovaujantis namuose šią žuvį kiekvienas galės pasigaminti tarsi geriausių pasaulio restoranų virtuvėje.

Įkvėpta Italijos: brusketa su silke, papaja ir žirnių daigais

Reikės: pusės čiabatos, 1 silkės filė, pusės papajos, 1 skiltelės česnako, saujos žirnių daigų, poros gabaliukų marinuotos paprikos, šlakelio alyvuogių aliejaus, žiupsnelio malto kumino.

Pirmiausia, supjaustykite čiabatą riekelėmis, tada sudėkite į kepimo formą ir keletą minučių paskrudinkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros. Kol duona skrus, nulupkite papają, supjaustykite ją plonomis juostelėmis, taip pat paruoškite ir papriką. Beje, „Maximos“ maisto ekspertė primena, kad vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje.

Tuomet juostelėmis supjaustykite silkę, sukapokite česnaką. Tada išimkite čiabatą, apšlakstykite riekeles alyvuogių aliejumi. Duoną įtrinkite česnaku, dėkite ant viršaus papajos ir silkių juosteles bei paprikų gabaliukus, papuoškite žirnių daigais, užberkite kumino. Skanaus!

„Šis užkandis pagaminamas greitai bei lengvai, o pavaišinti juo galima ir į svečius užsukusius draugus, ir šventinės vakarienės susirinkusius artimuosius. Toks itališkas skrebutis išties turtingas netikėtais poskoniais. Be to, padės šaltuoju sezonu papildyti naudingų medžiagų atsargas organizme“, – sako B. Baratinskaitė.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Kaip sustiprinti imunitetą prasidedant šaltajam sezonui?

0

Vis žemesnė temperatūra lauke, rudens darganos ir čiaudintys praeiviai verčia susirūpinti organizmo imunitetu. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti, supermaistu vadinami produktai, gali padėti greitai ir efektyviai sustiprinti imunitetą. Ir nors nėra tokio maisto, kuris stebuklingai užkirstų kelią visoms ligoms, tačiau sustiprintas imunitetas padeda lengviau atlaikyti peršalimo virusus ir kitus negalavimus.



„Supermaistu vadinami produktai pasižymi itin mažu kaloringumu ir yra turtingi mikroelementų. Šiai kategorijai galima priskirti ne tik egzotiškus, įvežtinius produktus, bet ir mūsų tiekėjų Lietuvoje užaugintą derlių. Visavertė ir subalansuota mityba yra svarbi ištisus metus, o didžiausia jos nauda jaučiama peršalimo ligų sezono metu, kuomet imuniteto stiprinimas suderinamas su tinkama rankų higiena, švara bei atsakingu požiūriu į aplinką. Prasidedant peršalimo ligoms ir neslopstant COVID-19 pandemijai, organizmo apsauga turi išlaikyti rimtą egzaminą, kuriame atsispindi daugybė dalykų: grūdinimosi svarba, sveika mityba, judėjimas ir kiti aspektai“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Briuselio kopūstai. Nuotrauka iš Unsplash.

Maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė sako, kad supermaistu galima vadinti bet kuriuos maisto produktus, kurie nebuvo prieš tai perdirbti ar kitaip apdoroti. „Natūralūs, neapdoroti produktai, kurie mus pasiekia ir iš Lietuvos ūkių, pasižymi vitaminų, mineralų ir kitų mikroelementų gausa, tačiau nėra kaloringi. Supermaistą galima klasifikuoti į riešutus ir sėklas, daržoves, vaisius ir kt. Dėl savo naudingų savybių supermaistas gali padėti sustiprinti imunitetą ir kovoti su ligomis“, – atskleidžia „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.

Žali lapiniai kopūstai „Kale“: kaip geriausiai atskleisti jų naudą

„Kale“ kopūstų nauda organizmui užkoduota jų itin intensyvioje žalioje spalvoje. „Kale“ yra tarsi supermaisto žvaigždė – šiuose žaliuose kopūstuose gausu vitaminų A, K, C, mineralų ir maistinių medžiagų. Ši daržovė taip pat yra puikus skaidulų ir baltymų šaltinis. 100 gramų kopūstų yra 120 mg vitamino C, 1,5 mg geležies, 150 mg kalcio, 47 mg magnio bei kitų, organizmui itin naudingų, medžiagų”, – teigia „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė. Ji pataria, kaip geriausia vartoti „Kale“ lapinius kopūstus:

  • Papildomai neapdorojus. Neapdorotais žaliaisiais lapiniais kopūstais, šiek tiek juos sutraiškius, pagardinsite salotas, sumuštinius, tortilijų suktinukus.
  • Kaip garnyras prie kitų patiekalų. „Keptuvėje su įkaitintu alyvuogių aliejumi pakepinkite smulkintus česnaką ir svogūną, jiems suminkštėjus sudėkite „Kale“ kopūstus ir troškinkite iki norimo minkštumo. Šiuos kopūstus, kaip garnyrą, galima ruošti ir troškinant garuose apie penkias minutes ir po to sumaišant su sojos padažu bei tahinu“, – atskleidžia B. Baratinskaitė.
  • „Kale“ traškučiai. Pirmiausia nupjaukite „Kale“ kopūstų stiebus, bet jų neišmeskite – juos galite užšaldyti ir vėliau panaudoti gaminant glotnučius. Lapines kopūsto dalis sumaišykite su alyvuogių aliejumi, apibarstykite kuminu, kariu, aitriųjų paprikų, česnakų prieskoniais. Paskleiskite kepimo inde ir kepkite iki 135°C įkaitintoje orkaitėje apie 15-30 minučių iki norimo traškumo.

Šiandien rekomenduojame »
žuvies patiekalų receptai

Briuselio kopūstai – vitamino C šaltinis

„Briuselio kopūstai išties nusipelno supermaisto statuso. Maždaug viename puodelyje jų yra net 75 mg vitamino C, o tai beveik atitinka rekomenduojamą šio vitamino dienos normą – 90 mg“, – atskleidžia maisto gamybos ekspertė ir dalinasi patarimais, kaip išsirinkti geriausius Briuselio kopūstus ir apie jų savybės bei kaip teisingai juos ruošti:

  • Įsitikinkite, kad kopūstų lapeliai yra standžiai apspaudę kopūsto šerdį ir kieti – daug palaidų lapelių rodo, kad šie kopūstai yra kiek senesni.
  • Briuselio kopūstus laikykite sandariame maišelyje šaldytuve – kuo šviežesni bus kopūstai, tuo mažiau kartūs jie bus.
  • Perkeptos, per ilgai troškintos ar pervirtos daržovės bus karčios, o ir jų maistingų medžiagų smarkiai sumažės.
  • Orkaitėje kepti Briuselio kopūstai atskleidžia saldų, beveik riešutinį poskonį, o jų išorė apskrunda. Kepimas orkaitėje ar ant grilio taip pat sumažina aštrų jų kvapą bei skonį, kuris daugeliui gali atrodyti nemalonus.

Obuolys per dieną padaro sveiką kiekvieną

Yra daugybė obuolių rūšių, skirtų įvairiems tikslams – vieni labiau tinka salotoms gardinti, kiti desertams gaminti, pyragams kepti. „Šis populiarus vaisius taip pat vadinamas supermaistu – jame gausu antioksidantų, o viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 10 mg vitamino C. Kaip teigia senas posakis – vienas obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną. Šiais vaisiais reikėtų mėgautis kas dieną, o juos galima įtraukti į bet kurį dienos patiekalą“, – teigia „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Bratinskaitė ir priduria, kad mažiausiai pastangų reikės įdėti pasirenkant obuolį kaip užkandį.

Obuoliai taip pat gali puikiai papildyti pusryčių košę – baigiant virti avižinius dribsnius į puodą suberkite kubeliais pjaustytą obuolį, pavirkite dar keletą minučių iki obuoliai pasieks norimą konsistenciją, įberkite cinamono. Obuolys gali tapti ir kitų patiekalų ingredientu. „Norint salotoms suteikti rūgštumo, įtarkuokite ar smulkiai supjaustykite obuolį. Šis vaisius taip pat puikai dera su balta mėsa – vištiena, kalakutiena bei kita paukštiena“, – patarimais dalinasi B. Baratinskaitė.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

Klementinų sezonas įsibėgėja: išbandykite 3 salotų su klementinais receptus

0

Šaltasis metų laikas kvepia citrusiniais vaisiais: apelsinais, mandarinais ir klementinais, kurie ne tik pasižymi ypatingu skoniu, bet ir sveikatai naudingomis, imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors be klementinų neįsivaizduojamos gražiausios metų šventės, pirkėjai šiais vaisiais mėgautis pradeda jau vėlyvą rudenį.

„Klementinas – vienas mėgstamiausių šaltojo sezono vaisių, kuris tarp tinklo pirkėjų rikiuojasi populiariausių vaisių sąrašo viršuje. Nors klementinų ar mandarinų pardavimai labiausiai išauga prieš ir per Kalėdas, didelis susidomėjimas šiais vaisias jaučiamas jau dabar. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę platų šių vaisių asortimentą, kuris atsiduria ir kasdieniuose tinklo pirkėjų krepšeliuose: nuo šviežio derliaus paprastųjų iki natūraliai sunokusių klementinų. Abi šios vaisių rūšys į parduotuves atvyksta iš saulėtosios Ispanijos“, – teigia V. Budrienė.

Salotos su klementinaisf

Natūraliai sunokusių klementinų išskirtinumas, pasak komunikacijos vadovės, yra nepriekaištinga kokybė ir skonis. Natūraliai sunokę klementinai itin sultingi, nes juos nuskynus, jie tiesiai vežami į parduotuves, todėl išlieka šviežiausi. Be to, jie puikiai atrodo lėkštėje – tokie klementinai dažniausiai parduodami dar su šakelėmis.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad nors klementinai išvaizda gali priminti ir mažus apelsinus, tačiau iš tikrųjų tai yra ne apelsinų, bet mandarinų rūšis. Kaip teigia ekspertė, klementinai gimė labai neseniai – XIX a. pabaigoje, sukryžminus saldųjį apelsiną su mandarinais.

Šiandien rekomenduojame »
5 valandos klubas

Pasak jos, klementinai iš kitų mandarinų rūšių išskiria ryškesniu skoniu, apvalesne forma ir turi mažiau citrinos rūgšties nei apelsinai. Jų žievelė yra sodriai oranžinės spalvos, paviršius – glotnus ir blizgus. Beje, šie vaisiai lupasi itin lengvai ir turi vieną išskirtinį bruožą – juose beveik niekada nėra sėklyčių. Būtent dėl šių priežasčių klementinai greitai didelio populiarumo sulaukė visame pasaulyje.

„Norint išsirinkti kokybiškus klementinus – dėmesį atkreipti reikėtų į keletą dalykų: dydį, svorį, kietumą, kvapą bei spalvą. Didesni klementinai įprastai būna saldesni, o mažesni turi daugiau rūgštumo. Renkantis klementinus dėmesį reikėtų atkreipti ir į svorį: sunkesnis vaisius bus sultingesnis. Tobulai prinokęs klementinas neturėtų būti nei per kietas, nei per minkštas. Lengvai spustelėjus jis turėtų šiek tiek pasispausti ir grįžti į pradinę formą“, – teigia J. Sabaitienė.

Anot ekspertės, renkantis klementinus, kaip ir visus kitus vaisius reikėtų atkreipti dėmesį į jo kvapą, kuris turėtų priminti mandarinus, bei spalvą – klementinai turėtų būti blizgios odos, ryškiai oranžiniai. Venkite vaisių, ant kurių matomos blyškios dėmės ar žalios spalvos salelės šalia stiebo ar odos – žalia spalva rodo, kad klementinai dar nėra iki galo prinokę, pataria J. Sabaitienė.

Su kuo derinti?

Kaip teigia vaisių ir daržovių ekspertė, klementinai kulinarijoje labai mėgstamas ingredientas. Visgi, pasak jos, nors klementinai, mandarinai ar apelsinai dažniausiai asocijuojasi su įvairiausiais desertais: ledais, šerbetais, sorbetais, pyragais, tortais, keksiukais ar kitais saldėsiais – klementinai yra dažnai naudojamas ruošiant ne tik saldžius, bet ir pikantiškus patiekalus.

Klementinai derinami su įvairiomis mėsos rūšimis, tačiau juos ypatingai mėgstama naudoti prie paukštienos: vištienos, kalakutienos ar antienos patiekalų. Visgi, pasak ekspertės, šie vaisiai puikiai tinka ir prie jautienos ar kiaulienos. Klementinai dažnai derinami ir prie baltos žuvies, tokios kaip menkė ar paltusas. Jais gardinamos ir įvairiausios salotos.

„Šie vaisiai puikiai dera su raudonaisiais svogūnais, žalumynais, tokiais kaip gražgarstės, špinatai ar bazilikai, avokadu, burokėliais, pankoliais. Salotas ar kitus užkandžius, kuriuose naudojami klemetinai, galima drąsiai gardinti mėlynuoju ar rikotos sūriu bei įvairiausiais vytintais ar rūkytais kumpiais, pavyzdžiui, parmos ar serano. Be to, klementinų sultys puikiai dera gaminant įvairiausius padažus. Dažniausiai šie vaisiai maišomi su spanguolėmis ar figomis, netgi cinamonu, o tokiais padažais gardinamos salotos ar mėsos patiekalai“, – sako ekspertė ir patiekalų su klementinais siūlo pasigaminti namuose bei dalijasi keliais, paprastai paruošiamais salotų su klementinais receptais.

Burokėlių ir klementinų salotos

Jums reikės:

  • 4 vnt. vidutinio dydžio burokėlių
  • 8-10 vnt. klementinų
  • 1 vnt. raudono svogūno
  • 3 valg. šaukšt. balzaminio acto
  • 3 valg. šaukšt. medaus
  • 3 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
  • 1 valg. šaukšt. grūdėtų garstyčių
  • 2-3 skiltelių česnako
  • Žiupsnelio druskos, pipirų

Pagaminimas:

Burokėlius sudėkite į 160 laipsnių orkaitę ir kepkite 20–30 minučių arba kol suminkštės. Tada nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Klementinus nulupkite ir sumaišykite su burokėlių griežinėliais bei žiedais pjaustytais svogūnais. Atskirame dubenėlyje sumaišykite balzaminį actą, medų, garstyčias, alyvuogių aliejų, įspauskite česnako, viską gerai išmaišykite ir užpilkite gautu padažu burokėlių salotas.

Špinatų ir klementinų salotos su ožkos sūriu

Jums reikės:

  • 5 puodelių špinatų
  • 4-5 nuluptų ir susmulkintų klementinų
  • 1/4 puodelio nesūdytų, skrudintų migdolų
  • 1/4 nedidelio, plonais griežinėliais supjaustyto raudonojo svogūno
  • Puodelio susmulkinto ožkos sūrio
  • 3 šaukštų alyvuogių aliejaus
  • Šaukšto obuolių acto
  • 2 arbatinių šaukštelių medaus
  • Žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų

Pagaminimas:

Padažui sumaišykite alyvuogių aliejų, obuolių actą, medų, druską ir pipirus. Tuomet į didelį dubenį sudėkite špinatus, klementinų skilteles, raudonąjį svogūną, migdolus ir ožkos sūrį. Padažu apšlakstykite salotas ir viską gerai išmaišykite.

Klementinų salotos su riešutais

Jums reikės:

  • Kelių saujų gražgarstės lapų
  • Kelių klementinų
  • Susmulkinto svogūno
  • Kelių susmulkintų salierų
  • Šlakelio citrinos sulčių
  • Šlakelio mėgstamo aliejaus
  • Saujos mėgstamų smulkintų riešutų
  • Žiupsnelio druskos ir pipirų

Pagaminimas:

Į didelį indą sudėkite žalumynus, salierus, svogūnus ir klementinų skilteles. Viską gerai išmaišykite. Aliejų sumaišykite su citrinų sultimis, pipirais ir druska. Padažu užpilkite salotas ir apibarstykite riešutais. Salotas papuoškite likusiomis klementinų skiltelėmis. Skanaus!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Ekspertės patarimai, kaip išsirinkti kokybišką žuvį ir 3 receptai su juoduoju paltusu

0
Žuvis – vienas labiausiai vertinamų ir rekomenduojamų produktų. Ji praturtina organizmą naudingomis medžiagomis bei puikiai paįvairina valgiaraštį. Be to, tinka ne tik šventiniam stalui, bet ir kasdieniams subalansuotiems patiekalams gaminti. Nors žuvies receptai išsiskiria savitu skoniu, skirtingos rūšies žuvys turi ir savitą poskonį. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai drąsiai renkasi įvairiausias žuvis ir šios kategorijos pardavimai nuosekliai auga. Visgi, nors vartojame vis daugiau – ar tikrai žinome, kaip teisingai ją išsirinkti? „Pastebime, kad tinklo pirkėjai įtraukia žuvį į kasdienį racioną, ieško subtilesnių, savitų skonių, todėl nuolat plečiame žuvies asortimentą, o dar prieš metus nutraukus prekybą gyva žuvimi, pardavimai atvėsinta žuvimi išaugo. Pirkėjai dairosi ne tik lašišos ar karpio, bet ir ledjūrio menkės, plekšnės, šamo, juodojo paltuso, kitų jūros gėrybių“, – teigia V. Budrienė.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvį?

Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ produktų kokybės vadovė, sako, kad šviežiai žuviai keliami griežti kokybės reikalavimai, mat žuvis yra greitai gendantis produktas. Ją renkantis, dėmesį reikia atkreipti net į kelis dalykus. Kvapas. Pasak A. Čepulis, tinkamos vartoti žuvies kvapas yra šviežias, jūriškas. Žiaunų kvapas lengvas, nestiprus, malonus. Žuvis netinkama vartoti, jei jos kvapas aitrus, kartus, amoniako ar puvimo. Išvaizda. Kaip teigia ekspertė, šviežios žuvies kūnas turi būti ryškios, tai žuvies rūšiai būdingos spalvos, be dėmių, blizgus, žiaunų spalva nuo ryškiai raudonos iki rožinės raudonos. Žuvies kūnas elastingas, tvirtas, paspaudus pirštu, įdubimas atšoka. Žvynų danga tolygi, pavieniai žvynai gali būti nusilupę, tačiau negali būti žaizdų paviršiuje. Atkreipkite dėmesį į galvą. Žuvis pirmiausia genda nuo galvos. Netinkamą vartojimui žuvį nustatyti galima taip pat pagal akis – šviežios žuvies akys turi būti šviesios, skaidrios, dažniausiai neįdubusios. Jeigu žuvies akys yra apniukusios, įkritusios, balkšvos, matinės – žuvis netinkama vartoti. Šviežios žuvies laikymas. Šviežią žuvį šaldytuve, geriausia laikyti ne ilgiau nei parą. Taip pat žuvį reikėtų laikyti šalčiausioje šaldytuvo vietoje, kuri paprastai jame yra pažymėta. Ten temperatūra yra 1–2°C. Tokiomis sąlygomis galima laikyti šviežią žuvį ne ilgiau vieną parą, jei žuvis nesupakuota, bet ne ilgiau nei galiojimo terminas. Supakuotą vakuume žuvį galima vartoti iki gamintojo nurodyto termino ant pakuotės. Rekomenduojame » 5 valandos klubas Šaldyta ar sūdyta žuvis. Kaip teigia kokybės ekspertė, šaldyta žuvis gali būti laikoma ir kelis mėnesius, tačiau žuvies šaldiklyje ilgai palikti nerekomenduojama. Kuo ilgiau ji bus šaldiklyje, tuo taps sausesnė. Sūdytą žuvį, tokią kaip silkė, – galima laikyti iki +4°C temperatūroje iki savaitės, bet ne ilgiau kaip iki gamintojo nustatyto tinkamo vartoti termino. Savaitgalis – itin tinkamas metas patiekalų su žuvimis ragavimui, tad siūlome ir tris receptus su juoduoju paltusu.

Juodasis paltusas su kreminiu špinatų padažu

Jums reikės:
  • Kelių gabalėlių juodojo paltuso
  • Žiupsnelio druskos ir pipirų
  • Šlakelio rapsų aliejaus
  • Špinatų padažui reikės:
  • Kelių šaukštų sviesto
  • Šaukšto alyvuogių aliejaus
  • ½ stiklinės susmulkinto svogūno
  • Skiltelės susmulkinto česnako
  • Kelių saujų špinatų
  • Žiupsnelio druskos ir pipirų
  • ¼ arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto
  • ½ puodelio riebios grietinėlės
  • ¼ puodelio tarkuoto pamerzano sūrio
Pagaminimas: Žuvį pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Iki aukštos temperatūros įkaitinkite didelę keptuvę. Įpilkite šlakelį aliejaus. Sumažinkite ugnį ir iš abiejų pusių apie 2-3 minutes apkepkite žuvį. Tuomet kitoje keptuvėje ištirpinkite sviestą ir įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus. Į keptuvę įdėkite susmulkintus česnakus bei svogūnus ir keliais minutes juos apkepkite. Suberkite špinatus ir viską dar šiek tiek pakepkite. Sumažinkite ugnį, įberkite druskos, pipirų, muskato riešuto, sūrio ir grietinėlės. Viską gerai išmaišykite ir apie 5-6 minutes patroškinkite. Galiausiai žuvies gabalėlius dėkite į lėkštę ir viską apliekite špinatų padažu.

Ant grotelių keptas juodasis paltusas su baklažanais ir pomidorais

Jums reikės:
  • Kelių juodojo paltuso gabalėlių
  • Česnako skiltelės
  • Svogūno
  • Šviežių baziliko lapelių
  • Žiupsnelio druskos ir pipirų
  • Baklažano
  • Kelių kekių vyšninių pomidoriukų
  • Citrinos
Pagaminimas: Susmulkinkite česnako skiltelę, žiedais supjaustykite svogūnus. Juodojo paltuso gabalėlius sudėkite ant folijos lakšto, ant viršaus suberkite svogūnus, česnaką ir bazilikų lapelius. Paskaninkite žiupsneliu druskos ir pipirų. Gerai užsukite foliją ir dėkite ant grotelių. Kepkite maždaug 20 minučių. Ant grotelių išdėliokite stambiai supjaustytą baklažaną ir vyšninių pomidorų kekeles. Iškepusią žuvį išvyniokite iš folijos ir dar kelias minutes palikite ant grotelių, kad apskrustų. Patiekite su keptomis daržovėmis ir šlakeliu šviežiai spaustų citrinos sulčių.

Azijos įkvėptos salotos su juoduoju paltusu

Salotoms reikės:
  • Kelių gabalėlių juodojo paltuso
  • Alyvuogių aliejaus
  • 3 puodelių supjaustytų Pekino kopūstų
  • Griežinėliais supjaustyto vidutinio dydžio agurko
  • Griežinėliais supjaustyto svogūno
  • Mažos susmulkintos aitriosios paprikos
  • 250 g virtų, atšaldytų kiaušininių makaronų
Padažui reikės:
  • Kelių šaukštų citrinos sulčių
  • Kelių šaukštų alyvuogių aliejaus
  • Arbatinio šaukštelio sezamo aliejaus
  • Šaukšto sojos padažo
  • ½ šaukštelio rudojo cukraus
  • Šaukšto smulkiai sutarkuoto šviežio imbiero
  • Mažos skiltelės susmulkinto česnako
  • Šviežios, smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos
  • ½ puodelio susmulkintų kalendrų
Pagaminimas: Į keptuvę įpilkite lašelį aliejaus ir ją įkaitinkite iki vidutinės kaitros. Tuomet druska ir pipirais pabarstykite žuvies gabalėlius ir dėkite į keptuvę. Žuvį iš abiejų pusių pakepkite po kelias minutes, kol gražiai apskrus. Tuomet salotoms skirtus ingredientus sumaišykite didžiuliame inde. Mažesniame indelyje sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus. Galiausiai padažą užpilkite ant paruoštų salotų, viską sumaišykite, išdėliokite į lėkštes ir ant viršaus uždėkite gabalėlį žuvies. Skanaus!

Riešutų gidas: kuo ypatingos ir su kuo valgomos skirtingos jų rūšys?

0

Ruduo – ne tik sodo ir daržo gėrybių, bet ir riešutų metas. Riešutus mėgsta daugelis, tačiau ar žinote, kad skirtingos jų rūšys pasižymi ne tik unikaliu skoniu, bet ir skirtingomis sveikatai naudingomis savybėmis? Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad riešutai yra populiari ir pirkėjų mėgstama kategorija, o pastaruoju metu jie dėmesį kreipia ne tik į riešutų kainą, bet ir įvairovę.



„Sveikesnės mitybos tendencijomis besivadovaujantys pirkėjai maistą atidžai renkasi ne tik pusryčiams, pietums ar vakarienei, bet ir užkandžiams. Būtent dėl šios priežasties prekybos tinkle siūlome platų ir įvairų asortimentą, atsižvelgdami į užkandžiavimo kultūros tendencijas ir sezoniškumą, pavyzdžiui, gausų Lietuvos ūkininkų auginamų daržo ir sodo gėrybių, vaisių, uogų, įvairiausių sėklų ar riešutų pasirinkimą“, – teigia V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad riešutai yra puikus baltymų, sveikųjų riebalų, skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Riešutus žmonės valgo dar nuo senovės laikų, pavyzdžiui, graikiniai riešutai itin mėgstami buvo dar senovės graikų ir romėnų, pastarieji riešutus netgi laikė dievų maistu.

Kaip teigia maisto ekspertė, riešutai plačiai vartojami ne tik kaip užkandis, bet ir kaip ingredientas. Iš jų gaminamas riešutų sviestas, su kuriuo vėliau valgomi sumuštiniai, vafliai, blynai netgi pusryčių košės ar kiti saldėsiai. Jie naudojami ir granolai gaminti. Riešutais gardinami ledai, tortai, pyragai, keksiukai, tartaletės, kiti įvairūs desertai.

Riešutai derinami ne tik prie saldžių, bet ir pikantiško skonio patiekalų, pavyzdžiui, jais gardinamos įvairios salotos. Graikiniai riešutai arba pistacijos dažnai naudojamos itališkų makaronų patiekalams paskaninti, jie derinami su kumpiu arba įvairiausiais sūriais, tokiais kaip gorgonzola. Riešutai mėgstami ir Azijos virtuvėje, žemės riešutais gardinamos ne tik salotos, bet ir azijietiški makaronai, troškiniai, netgi sriubos. Be to, iš riešutų gaminami augaliniai gėrimai ar miltai.

Tačiau kuo išsiskiria ir su kuo derinamos skirtingos riešutų rūšys? Maisto ekspertė dalijasi keliais faktais apie labiausiai pamėgtus ir galbūt mažiau žinomus riešutus.

Graikiniai riešutai

Žmonės graikinius riešutus jau valgė prieš daugiau nei 12 tūkstančių metų. Ne veltui – jie yra išskirtinai maistingi, turi didelį kiekį antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, mažinančių riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis bei prisidedančių prie uždegiminių procesų slopinimo. Vis tik tai kaloringi riešutai, todėl reikėtų laikytis rekomenduojamos paros dozės – 30 g. Jie suteiks skonio ir maistinės vertės košėms, salotoms, padažams bei įvairiems kepiniams.

Lazdynų riešutai

Riešutai, kurių yra ir Lietuvos miškuose, ne tik skanūs, bet ir naudingi. Juose randama folio rūgštis padeda įveikti niūrią nuotaiką, didina protinį ir fizinį aktyvumą, gerina atmintį ir suteikia energijos. A, E, B vitaminai teigiamai veikia odą ir nervų sistemą. Vėsesniais rytais, kai sunku išlipti iš lovos, lazdynų riešutais gardinkite pusryčius – jie tiks į kompaniją ir kiaušinienei, ir sūriui, ir jogurtui ar glotnučiams.

Anakardžiai

Iš tiesų tai net ne riešutai, o vaisiai, Brazilijoje augančių tropinių medžių sėklos. Jie prisideda prie cukraus kiekio kraujyje kontrolės, skatina metabolizmą ir yra naudingi širdies veiklai. O anakardžių aliejus laikomas odos grožio eliksyru. Gaminkite naminį anakardžių riešutų sviestą, gardinkite sriubas, makaronų patiekalus.



Brazilinės bertoletijos

Bertoletijos prisideda prie imuniteto stiprinimo, o sudėtyje esantis selenas padeda palaikyti skydliaukės funkciją ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat gerina nuotaiką. Gerų dalykų turi būti su saiku, tad rekomenduojama paros norma – vos 1–3 braziliškieji riešutai.

Pistacijos

Dėl savo formos pistacijos Irane vadinamos „besišypsančiais riešutais“, o Kinijoje – „linksmaisiais riešutais“. Jose randamų baltymų, vitamino B1, padedančio palaikyti tinkamą nervų sistemos veiklą, fosforo, reikalingo kaulams ir dantims, bei kalio, padedančio palaikyti normalų kraujospūdį. Pistacijomis gardinkite užtepėles, sūrio patiekalus, jogurtą, kefyro kokteilius, salotas ar pyragus.

Migdolai

Net 20 % migdolų svorio sudaro baltymas, todėl jie rekomenduojami nevalgantiems mėsos, daug fiziškai dirbantiems ar sportuojantiems. Sudėtyje esantis magnis, varis, geležis, cinkas, fosforas vitaminas B padeda puoselėti odos, nagų ir plaukų grožį. Manoma, kad migdolų piene esančios medžiagos veikia kaip afrodiziakas! Tiesa, šių riešutų luobelėje slypi sveikatai nepalankūs taninai, todėl prieš vartojant rekomenduojama juos nulupti.

V. Juodkazienė siūlo daugiau riešutų įtraukti į kasdienę savo mitybą ir dalijasi nepaprasto skonio, veganiško pyrago receptu.

Veganiškas riešutinis pyragas

Jums reikės:

  • 450 g moliūgų tyrės
  • 360 g migdolų riešutų sviesto
  • 20 g migdolų riešutų
  • 150 g rudojo cukraus
  • 70 g kakavos miltelių
  • 110 g migdolų miltų
  • 2 a. š. cinamono

Pagaminimas:

Tai pyragas, dėl kurio nereikės sukti galvos! Visus ingredientus sudėkite į gilų dubenį (eiliškumas visiškai nesvarbu) ir išmaišykite iki vientisos masės. Supilkite ją į kepimo popieriumi išklotą skardą, pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C, ir kepkite pyragą apie valandą. Prieš pyragui baigiant iškepti, apibarstykite jį traiškytais migdolų riešutais ir kepkite dar 10 minučių. Skanaukite, kai pyragas atvės ir sutvirtės. Skanaus!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Šiurpiausiai metų nakčiai – teminiai užkandžiai: trys Helovino receptai

Šiurpiausią metų naktį – Heloviną – bauginančią nuotaiką sukurti padės ne tik kraupios kaukės, dekoracijos, bet ir teminiai užkandžiai, kurie įsimins ir patiks ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, jog jiems susikurti įmantrių receptų ar ilgų valandų praleistų virtuvėje tikrai neprireiks. Svarbiausia – fantazija ir išradingas patiekalų dekoravimas.



„Baisiausią metų naktį daugeliui jau tapo tradicija rengti Helovino vakarėlius, o šventės akcentu puikaii gali tapti teminiai užkandžiai. Ir nors iš pažiūros atrodytų, kad teminiams užkandžiams susikurti reikia daug darbo, pastangų ir pinigų, visks daug paprasčiau. Tereikia pasitelkti fantaziją. Užkandžiams galite įsigyti ir namuose padekoruoti iš anksto jau paruoštų užtepėlių, pavyzdžiui, humuso, krekerių, įdomesnių sūrių. Ir, žinoma, vaisių bei daržovių, kurių pirkėjams siūlome platų asortimentą“, – sako V. Juodkazienė.

Tuo tarpu Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad šalia užkandžių vertėtų pasirūpinti ir dekoracijomis.

„Artėjant Helovinui pirkėjams paruošėme ir ypatingus moliūgus su trafaretiniais lipdukais, kurie padeda išpjauti nepriekaištingą formą pagal pasirinktą paveikslėlį ir sukurti šios šventės dekoraciją“, – sako V. Budrienė.

Paprasti patiekalai – išradingas patiekimas

Maisto ekspertė pabrėžia, kad Helovino akcentas yra patiekalų ir užkandžių patiekimas. Galima gaminti ir naminę picą ar mėgstamus sumuštinius bei išradingai juos papuošti. Pavyzdžiui, iš juodųjų alyvuogių suformuoti „vorus“: perpjaukite alyvuogę per pusę, viena pusę palikite, o kitą susmulkinkite stambiais šiaudeliais – pjaukite puselę išilgai į 3 ar 4 dalis. Pilnoji pusė gali virsti voro pilveliu, o šiaudeliai – kojomis.

Žinoma, per Heloviną reikėtų nepamiršti ir vaisių bei daržovių. Jas taip pat galite patiekti išradingai: įdarytoms paprikoms išpjaustyti veidus ir taip sukurti ne tik žaismingą dekoraciją, bet ir skanų teminį patiekalą. Vietoj įprastų salotų dubenėlio supjaustytas šviežias daržoves – salierų stiebus, morkas, saldžiąsias paprikas ar brokolius galima patiekti lėkštėje, jas išdėlioti skeleto pavidalu ar kitokiomis baugiomis formomis, o šalia pasiūlyti jogurto, grietinės, žolelių padažo arba raudono padažo iš pomidorų tyrės bei bazilikų ar maltų saldžiųjų paprikų. Pastarasis itin tinka dėl savo „kraujo“ spalvos, o patiekti jį galite plastikiniuose švirkštuose, kad būtų dar šiurpiau.

Eksperimentuokite su mėgstamais patiekalais

Kaip teigia V. Juodkazienė, lazaniją arba mėsos ir daržovių apkepus pritaikyti šiai progai taip pat labai paprasta – tiesiog naudokite kontrastingos spalvos padažą, kad ant patiekalo nupieštumėte norimus personažus ar jų veidus. Pavyzdžiui, baltu padažu nupieškite vaiduoklį, o raudonu padažu šoninės arba saldžiosios paprikos gabalėliais pažymėkite akis bei burną. Traškus apkepo paviršius lengvai pavirs į kapinių lauką: trapučius ar sausainius sulaužykite įvairiomis formomis ir susmaigstykite į apkepą lyg antkapius. Netgi galite ant jų užrašyti žodžius ar nupiešti simbolius, kad patiekalas atrodytų baisesnis.

Beje, vienas iš populiarių šios šventės veikėjų – mumijas – pagaminti kur kas paprasčiau nei gali pasirodyti. Saldžiųjų paprikų skilteles, mėsos kukulius ar dešreles apvyniokite plonomis tešlos juostelėmis ir iškepkite. Tokie užkandžiai greitai paruošiami ir atrodo įspūdingai, ypač su nupieštomis ar prilipintomis akimis.

Nepamirškite moliūgo

Anot V. Juodkazienės, ruošiant Helovino šventei skirtą stalą dažnai naudojamas šios dienos simbolis – moliūgas. Vis dėlto išskobtos moliūgų masės neišmeskite. Iš jos galite pasigaminti moliūgų tyrę. Ji dažnai gaminama be papildomų pagardų, tiesiog termiškai apdorojus ir sutrynus moliūgus.

Geriausias moliūgų skonis atsiskleidžia ne juos išvirus, o iškepus orkaitėje: moliūgus tereikia apšlakstyti alyvuogių aliejumi, žiupsneliu druskos ir jam iškepus – sutrinti. Gauta tyre galite pagardinti galite humusą, jos įmaišyti į keksiukus ar iškepti gardų ir Amerikoje šią dieną ypatingai mėgstamą moliūgų pyragą. Naminė moliūgų tyrė taip pat puikiai tiks blynams. Ir, žinoma, trintai moliūgų sriubai. Moliūgų ar įvairiausias kitas kremines sriubas taip pat labai lengva padekoruoti Helovinui – puoškite jas voratinkliais, kuriuos galite nupiešti grietine ar moliūgų sėklų aliejumi.

Išskobus moliūgą reikėtų neišmesti ir jo sėklų. Jas išvalius, nusausinus, apšlaksčius alyvuogių aliejumi, mėgstamais prieskoniais ir apie 10–15 min pakepus orkaitėje – gausite traškų ir sveiką moliūgų sėklų užkandį.

V. Juodkazienė dalijasi ir dar trimis paprastai pagaminamais receptais, kurie papuoš Helovino stalą.

Kraupiosios paprikos

Jums reikės:

  • 4 geltonųjų paprikų
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 25 g susmulkintų svogūnų
  • 150 g maltos veršienos
  • 1⁄4 a. š. džiovintų raudonėlių
  • 1⁄2 a. š. druskos
  • 50 ml vandens
  • 250 g pomidorų be odelės
  • 150 g viso grūdo dalių spagečių

Pagaminimas:

Paprikas nuplaukite, nupjaukite viršūnėles ir išimkite sėklas. Kiekvienai paprikai išpjaukite akis, nosį ir burną. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir pakepinkite svogūnus, tuomet sudėkite mėsą, kepkite apie 5 minutes ir suberkite raudonėlius, žiupsnelį druskos, supilkite vandenį ir sudėkite pasmulkintus pomidorus. Viską troškinkite apie 20 minučių. Pasūdytame vandenyje pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas išvirkite spagečius, sumaišykite su keptuvėje paruoštu padažu ir įdarykite jais išskobtas paprikas.



Siaubingieji „aštuonkojai“

Jums reikės:

Tešlai:

  • 150 g smulkių miltų
  • 1⁄4 a. š. druskos
  • 70 g sviesto
  • 1–2 v. š. šalto vandens

Įdarui:

  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 25 g svogūnų
  • 150 g vištienos filė
  • 50 g morkų
  • 50 g salierų
  • 1⁄2 a. š. pomidorų pastos
  • 1⁄2 a. š. druskos
  • 100 ml vandens
  • 2–3 juodųjų alyvuogių

Pagaminimas:

Miltus, druską, sviestą ir vandenį sumaišykite, tešlą išminkykite, suvyniokite į foliją ir pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą. Svogūnus ir salierus susmulkinkite, vištieną supjaustykite kubeliais, o morkas – griežinėliais. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, pakepinkite svogūnus, tuomet suberkite vištieną, po kelių minučių – morkas ir salierus. Įberkite druskos, supilkite pomidorų pastą, vandenį ir viską troškinkite apie 15 minučių. Paruoštą įdarą po lygiai paskirstykite į keturis keraminius indelius. Tešlą padalinkite į 4 lygias dalis, kiekvieną gabalėlį plonai iškočiokite ir ties kraštais keliose vietose įpjaukite, suformuodami aštuonkojų „čiuptuvus“. Šiais „aštuonkojais“ uždenkite keraminius indelius ir pašaukite juos į orkaitę, įkaitintą iki 180°C. Kepkite 15–20 minučių. Papuoškite užkandžius supjaustytomis alyvuogėmis, iš kurių „aštuonkojams“ suformuokite akis, nosį ir burną.

Voras stiklinėje

Jums reikės:

  • 150 g maskarponės
  • 2 v. š. medaus
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 1 apelsino sulčių ir tarkuotos žievelės
  • 6–8 sausainių „Damų piršteliai“
  • 100 ml pieno
  • 2 a. š. kakavos
  • 4 apvalių tamsios spalvos sausainių
  • 1 tamsaus šokolado gabalėlio papuošimui

Pagaminimas:

Dubenyje sumaišykite medų, vanilės ekstraktą, tarkuotą apelsino žievelę, pusę apelsino sulčių bei maskarponės sūrį. Viską išplakite iki glotnios kreminės konsistencijos. 1–2 šaukštus kremo sumaišykite su šaukšteliu kakavos, masę supilkite į konditerinį maišelį ir pasilikite dekoravimui. Atskirame inde sumaišykite pieną, likusias apelsino sultis, šaukštelį kakavos ir mišinyje pamirkykite pailgus sausainius.

Į 4 stiklines padalinkite po šiek tiek kremo, ant viršaus suberkite patrupintus sausainius ir viską užklokite likusiu kremu. Į kiekvieną stiklinę įdėkite po 1 apvalų sausainį ir kakaviniu kremu nupieškite voriukams burną bei kojas. Akis suformuokite iš baltojo kremo likučių, o šokoladą sutarkuokite ir paskleiskite voriukams virš galvų. Skanaus!

 

Kaip išsirinkti kavos aparatą?

0

Kava yra gėrimas, kuris mus pasitinka rytais. Tiesa, yra žmonių, kurie nemėgsta kavos, todėl mieliau renkasi arbatos draugiją. Tobulėjant pasauliui, atsiranda gausybė produkcijos, kurios palengvina mūsų kasdienybę. Viena iš jų yra kavos aparatai, kurių šiuolaikinėje rinkoje galima rasti įvairiausių, todėl tiek kavos, tiek arbatos mėgėjams vertėtų pamąstyti apie šį variantą.

Koks yra kavos aparato tipas?

Planuojant įsigyti kavos aparatą, pirmiausiai reikėtų apsvarstyti keletą svarbių dalykų. Jeigu norite greitai ir be jokių pastangų mėgautis skania kava ir mažai laiko skirti priežiūrai, rekomenduojama rinktis automatinius aparatus. Tiems, kas nori minimalaus, nedidelio kavos aparato, reikėtų pagalvoti apie kapsulinius kavos aparatus. Jeigu jums kavos gaminimas yra savotiškas ritualas ir jūs turite tam laiko, galite rinktis pusiau automatinį kavos aparatą. Tiesa, renkantis pusiau automatinį kavos aparatą, už kavos kokybę esate atsakingi jūs patys, nes tik nuo jūsų priklausys, kokį kiekį sumalėte kavos bei kokį slėgį pasirinkote. Puodeliai kavai taip pat vienas iš svarbių elementų, kurie padeda pagerinti kavos gėrimo ritualą.

Vandens kokybė ir higiena

Kadangi vanduo sudaro didelę kavos gėrimo dalį, todėl yra labai svarbu, kad jis būtų švarus ir minkštas. Tam, kad tai būtų galima garantuoti, reikia pasinaudoti filtro pagalba. Dabar filtrą galima rasti kiekviename šiuolaikiniame kavos aparate ir taip mėgautis kokybišku kavos gėrimu. Žinoma, svarbu ir tinkamu laiku išvalyti patį aparatą. Tai reiškia, kad kartais jį reikia nukalkinti, atlikti kavos valymo programą bei kruopščiai išplauti pieno talpas, žarneles bei kapučinatorių. 

Funkcionalumas

Kavos aparato esmė yra tokia – kuo daugiau jis turės automatinių funkcijų, tuo bus paprasčiau juo naudotis bei prižiūrėti. Tiesa, aparato kaina priklauso nuo funkcijų gausos, pavyzdžiui: automatinis pieno sistemos praplovimas, individualūs kavos gėrimai, įspėjimas, kad baigėsi vanduo arba kava – su visomis šiomis funkcijomis, kavos aparatas kainuos brangiau. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių, todėl jeigu jums nereikia visų šitų funkcijų galite rinktis ir paprastesnį variantą, tačiau jis tikrai nebus prastesnis.

Nuo sriubos iki desertų: 3 patiekalai su Helovino simboliu – moliūgu

0

Moliūgas – ne tik tikrų tikriausias rudens derliaus, bet ir visame pasaulyje bei Lietuvoje vis labiau populiarėjančios Helovino šventės simbolis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad didesnis pirkėjų susidomėjimas moliūgais kasmet šiuo laiku išauga pastebimai. O gyventojai į savo krepšelius dedasi ne tik tradicinius, bet ir specialiai Helovino šventei paruoštus moliūgus.



„Moliūgas – viena tų daržovių, be kurios neįsivaizduojamas rudens meniu. Pastebime, kad tinklo pirkėjai rudenį gamina daugiau jaukaus, naminio, šildančio maisto, kuriam puikiai tinka moliūgai. Iš moliūgų verdamos įvairiausios sriubos, gaminami troškiniai, netgi azijietiški daržovių kariai. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę didelį šios daržovės asortimentą: nuo Lietuvos ūkininkų užaugintų vėlyvosios veislės moliūgų iki iš Italijos atgabentų sviestinių moliūgų. Artėjant Helovinui siūlome ir jau paruoštus moliūgus su trafaretiniais lipdukais, kurie padeda išpjauti nepriekaištingą formą pagal pasirinktą paveikslėlį ir sukurti šios šventės dekoraciją“, – teigia V. Budrienė.

Kodėl būtent moliūgas?

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad viena iš priežasčių, kodėl per Heloviną taip plačiai naudojami moliūgai, yra ta, kad šią daržovę pakankamai lengva paversti į dekorą: išskobti ir išpjaustyti veidus ar kitokius ornamentus. Tačiau, visgi, ši tradicija pradėta tikrai ne praktiniais sumetimais.

Pasakojama, kad būtent Airijoje daržovės buvo naudojamos piktosioms dvasioms atbaidyti. Pasak legendos, tikima, kad spalio 31-ąją per pagonišką airių Samhaino šventę, kuri laikui bėgant tapo Helovinu, mirusiojo dvasios gali sugrįžti į žemę. Taigi, airiai turėjo rasti būdą, kaip sulaikyti piktąsias dvasias. Norėdami išgąsdint dvasias, jie pradėjo pjaustyti veidus ropėms. XIX amžiuje, kai daug airių imigravo į Ameriką, ši tradicija atkeliavo ir į JAV. Visgi, Amerikoje airiai atrado naują daržovę – moliūgus, kurių derlius nuimamas būtent rudenį, ir pradėjo jais gąsdinti piktąsias dvasias.

Universalumu pasižyminti daržovė

Kaip teigia vaisių ir daržovių ekspertė J. Sabaitienė, moliūgas – ne tik legendomis apipinta, bet ir labai universaliai panaudojama daržovė. Pasak jos, iš moliūgų galima ruošti ne tik visų taip pamėgtas kvapnias trintas sriubas, bet ir troškinius. Kepti moliūgai gali tapti puikiu garnyru ar salotų ingredientu: tereikia šią daržovę sumaišyti su šviežiais špinatais ir fetos sūriu. Moliūgas puikiai dera ir su kitos rūšies sūriais, pavyzdžiui, gorgonzola, mocarela ar burata.

Kaip teigia vaisių ir daržovių ekspertė, subtilų moliūgo skonį išryškina riešutai: lazdyno, pekano arba graikiški. Prie moliūgų dera ir įvairios prieskoninės žolelės: čiobreliai, rozmarinai, kalendra. Jeigu norisi intensyvesnio skonio, ekspertė siūlo moliūgų patiekalus praturtinti čili pipirais, česnakais ar imbieru.

Visgi, pasak vaisių ir daržovių ekspertės, moliūgas – ne tik puikiai dera pikantiškuose patiekaluose, bet ir desertuose. Amerikoje ypatingai mėgstami moliūgų pyragai, jų tyrė netgi dedama į tradicinius sūrio pyragus. Iš moliūgų gaminami ne tik įvairiausi keksiukai, keksai ar sausainiai, bet ir ledai, putėsiai ar pudingai. Artėjant Helovinui vaisių ir daržovių ekspertė dalijasi net trimis skirtingais patiekalais iš moliūgų, kurie patiks tiek pikantiško maisto, tiek saldėsių mėgėjams.

Moliūgų mėsainiai

Jums reikės:

  • 500 g moliūgo;
  • 150 g morkų;
  • 1 svogūno;
  • 2 skiltelių česnako;
  • 1 arbat. šaukšt. garstyčių;
  • 2 kiaušinių;
  • 4 valg. šaukšt. džiūvėsėlių;
  • 1 arbat. šaukšt. druskos;
  • ½ arbat. šaukšt. ciberžolės;
  • Salotų lapų;
  • 100 g tarkuoto čederio sūrio;
  • 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus;
  • 4 mėsainių bandelių.

Gaminimas:

Nuplaukite ir nulupkite daržoves. Supjaustykite moliūgą, morkas, svogūną bei česnaką, suberkite į smulkintuvą ir susmulkinkite iki mažų gabalėlių. Tuomet įmuškite kiaušinius, suberkite džiūvėsėlius, druską, ciberžolę ir viską susmulkinkite iki vientisos masės. Iš gauto mišinio suformuokite paplotėlius. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir apkepkite paplotėlius iš abiejų pusių, kol šie įgaus gražią spalvą. Dėkite paplotėlius ant mėsainių bandelių, ant viršaus užtepkite šiek tiek garstyčių, apibarstykite sūriu, uždėkite salotų lapų ir viską uždenkite viršutinėmis mėsainių bandelėmis. Paruoštus mėsainius pakaitinkite orkaitėje, kol sušils bandelės, ir patiekite.

Kepti saldūs moliūgai

Jums reikės:

  • 1 kg moliūgo;
  • 2 arbat. šaukšt. sviesto;
  • 1 valg. šaukšt. rudojo cukraus;
  • Čiobrelių lapelių;
  • 2 valg. šaukšt. medaus.

Gaminimas:

Nuplaukite moliūgą, nusausinkite jį ir supjaustykite plonomis juostelėmis. Jas sudėkite į didelį dubenį, supilkite išlydytą sviestą, suberkite cukrų bei čiobrelių lapelius ir viską įtrinkite į moliūgą. Paruoštas juosteles išdėliokite kepimo popieriumi išklotoje skardoje ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200°C. Kepkite apie 20 minučių, kol moliūgas suminkštės, o cukrus išsilydys ir karamelizuosis. Iškepusias moliūgų juosteles apšlakstykite medumi ir, jeigu norite, apibarstykite likusiais čiobrelių lapeliais.

Moliūgų putėsiai

Jums reikės:

  • 1 valgomojo šaukšto sviesto;
  • 24 nedidelių zefyriukų;
  • ½ puodelio pieno;
  • ½ puodelio kubeliais supjaustytų, orkaitėje keptų moliūgų;
  • 1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto;
  • 1 arbatinis šaukštelis kalėdiniam keksui ar sausainiams skirto prieskonių mišinio;
  • ⅓ puodelio cukraus;
  • 1 puodelis riebios grietinėlės;

Gaminimas:

Didelėje keptuvėje ištirpinkite sviestą ir į ją sudėkite zefyrus, supilkite pieną. Viską kepkite apie kelias minutes, maišydami, kol iš pieno ir zefyrų susidarys vientisa masė. Moliūgą sutrinkite trintuvu ir sudėkite į gautą masę, viską dar šiek tiek pakepkite. Nuimkite nuo ugnies, įmaišykite vanilės ekstraktą ir prieskonius. Viską palikite atvėsti. Tuomet dideliame dubenyje sumaišykite 1/3 puodelio cukraus ir 1 puodelį riebios grietinėlės. Cukrų ir grietinėlė elektriniu plaktuvu plakite tol, kol susidarys standi masė. Galiausiai į atvėsusį moliūgų mišinį supilkite plaktą grietinėlę. Viską gerai išmaišykite, sudėkite į indelius, uždenkite ir šaldykite šaldytuve apie 2 valandas, kol šie sustings. Skanaus!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Įdomiausi faktai apie putpeles

0

Putpelių kiaušiniai jau dažnai perkami ir mielai vartojami, bet pirkėjai vis dažniau ieško išskirtinio produkto – putpelienos. Todėl putpelių augintojams UAB „Ariogalos grūdai“ pateikė staigmeną – pagal išskirtines receptūras iš lietuviškų grūdų pradėti gaminti visaverčiai kombinuotieji lesalai putpeliukams ir mėsinėms putpelėms, neturintys analogų šalyje.

Mažos, gražios ir labai jautrios

Putpelės – patys mažiausi paukščiai, auginami fermose. Dėl jų grožio ir sveikatai naudingų kiaušinių, dažnas įsigudrina putpeles laikyti net namuose. Putpelės labai jautrios stresui. Gamtoje jos slepiasi aukštoje žolėje, pakrūmių prietemoje, o nuo grobuonių ginasi netikėtai pašokdamos į viršų ir greitai pabėgdamos. Todėl net laikomos nelaisvėje bijo netikėtų garsų, svetimų žmonių, staigių judesių ar ryškios šviesos. Dėl streso putpelės šokinėja, blaškosi, gali susižaloti. O stresas, net netikėtas (pvz., griaustinis) labai sumažina išgąsdintų paukštelių kiaušinių dėslumą. Mokslininkai nustatė, kad ant stresą patyrusių putpelių kiaušinių lukštų būna daugiau ryškių dėmelių.

Putpelių kiaušiniai.

Kai kurie putpelių augintojai fermose leidžia ramią klasikinę muziką, kuri raminamai veikia putpeles. Beje, pačios putpelės taip pat yra triukšmingos. Ypač skardūs patinėlių balsai, kai jie kviečia pateles. Nors putpelės yra labai taikūs paukščiai, tarp patinėlių vyksta aršios konkurencinės kovos. Kai kuriose Azijos šalyse net vyksta putpelių kovų turnyrai, savo populiarumu nurungiantys gaidžių kovas.

Kodėl valgomi putpelių kiaušinių lukštai?

Natūralioje gamtoje suaugusios putpelės maitinasi augaliniu maistu, o savo jauniklius lesina gyvulinės kilmės maistu – vikšrais, vabzdžiais, kirminais ir kitais bestuburiais, nes dėl greitos medžiagų apykaitos putpeliukams reikalingas itin daug baltymų turintis lesalas.

Naminės putpelės neturi perėjimo instinkto, todėl putpeliukai perinami inkubatoriuose. Ką tik išsiritęs putpeliukas būna vos 8-12 gramų svorio (svoris priklauso ir nuo jo veislės). Gaudamas subalansuotą lesalą, koks gaminamas Ariogalos pašarų gamykloje, svorį jis padvigubina jau per pirmas paras.

Putpelės išskirtiniai paukščiai, nes jų kūno temperatūra yra 42 laipsniai, tai yra, keliais laipsniais aukštesnė nei vištų ar kitų paukščių. Todėl jas retai puola ligos, putpelės yra sveikesnės nei kiti naminiai paukščiai, o jų gydymui retai naudojami antibiotikai. Putpelės praktiškai neserga salmonelioze. Dėl tokių savybių dažnai rekomenduojama valgyti putpelių kiaušinius, o kaip mineralinį papildą vartoti trintus jų lukštus. Keturi putpelių kiaušiniai atstos vieną vištos kiaušinį, o kad tryniai būtų minkšti, putpelių kiaušinius reikia virti 1 minutę. Didžiausias Lietuvoje padėtas putpelės kiaušinis svėrė 34 gramus – toks rekordas net užregistruotas!

Putpeliena ne tik gurmanams

Dėl paprasto putpelių auginimo ir vertingos gaunamos produkcijos, putpelės yra paplitusios visame pasaulyje, išvesta daug dedeklių ir mėsinės krypties putpelių veislių. Mėsinių veislių putpelės užauga iki 200–400 gramų, o kiaušinių krypties veislių paukšteliai sveria 130–170 gramus. Itin pažangūs Estijos putpelių augintojai, kurių išvesta estiška putpelių veislė labai vertinama ir plačiai auginama. Dar sovietmečiu Estijoje buvo pastatytos didelės putpelių fermos, o ten augintų putpelių kiaušiniai naudoti farmacijos pramonėje.



Putpelės greitai bręsta, tad kiaušinius pradeda dėti putpelės, sulaukusios vos 45 dienų amžiaus. O kur dėti patinėlius? Putpelių patinėliai dažnai atskiriami ir lesinami specialiu, subalansuotu mėsinėms putpelėms skirtu lesalu. Tuomet net smulkesnių veislių putpelės priauga didesnį priesvorį, o mėsinės krypties putpelės gali pasiekti net 500 gramų svorį. UAB „Ariogalos grūdai“ specialistai teigia, kad mėsinėms putpelėms užauginti užtenka vos 45 dienų.

Pagal maistines ir skonio savybes putpelių mėsa gerokai lenkia ne tik naminę vištienos, bet ir triušienos mėsą, putpeliena labai vertinama gurmanų. Tokia mėsa ypač naudinga vaikams, intensyviai sportuojantiems ar sveikstantiems po ligų kaip dietinis produktas, nes yra labai lengvai virškinama. Putpeliena verdama, troškinama, tinka kepti keptuvėje ar orkaitėje. Rytų šalyse populiaru putpeles kepti ant žarijų, o Lietuvoje itin mėgiamos rūkytos putpelytės. Išskirtinė ir putpelių krūtinėlės mėsa. Ji labai skani, sultinga, švelni. Putpeles nėra sudėtinga iškaulinti. Palyginus su kitais paukščiais, putpelių krūtinėlė sudaro santykinai labai didelę skerdenėlės dalį.

Lesalai – svarbu!

Suprantama, kad tiek mėsos, tiek kiaušinių kokybei labai svarbu, kuo putpelės lesinamos. Kombinuotuosius lesalus putpelėms sukūrė ir rinkai pristatė Ariogalos pašarų gamyklos technologų komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos ir užsienio šalių veterinarijos specialistais, paukščių augintojais. Šiais produktais įmonė stengiasi atkreipti dėmesį į alternatyvias mėsinių paukščių rūšis, suteikti galimybę vartotojui pasirinkti sveikesnę ir įvairesnę paukštienos produkciją. Putpelių auginimas – perspektyvi paukštininkysės šaka, kuriai nereikia didelių pradinių ivesticijų.

Skaidra Kordušienė