Sveikos gyvensenos ekspertas: nepakankamas dėmesys sportininkų mitybai garantuoja traumas

Ar jau skaitėte?

Daug kalbant kokia svarbi mityba ypač sportuojantiems žmonėms, ekspertai pastebi, jog retas profesionalus sportininkas turi mitybos planus, o ką kalbėti apie sportuojančius paauglius ar mėgėjus. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto Artūro Sujetos, derinant tinkamą fizinio krūvio „dozę“ su sveikatai palankia mityba, kurioje dominuoja baltymai ir angliavandeniai, galima greičiau atsistatyti po sportinio krūvio ir užkirsti kelią traumoms. Besivadovaujantys šiuolaikinėmis mokslu grįstos mitybos strategijomis taip pat stebi savo vitamino D ir kalio kiekį kraujyje. Trūkstant šių elementų, pasak A. Sujetos, traumos sporte neišvengiamos.

Anot eksperto, tik kas dešimtas sportininkas išnaudoja gerai subalansuotos mitybos privalumus, nors tikslingai maitinantis geriau veikia medžiagų apykaita, tolygiau pasiskirsto energijos kiekis dienos ar treniruotės eigoje, o organizmas po fizinio apkrovimo atsistato greičiau. A. Sujetos manymu, į mitybos planus Lietuvoje vis dar žiūrima gana primityviai – jie dažniausiai sudaromi siekiant sureguliuoti svorį ir neatsižvelgiant į individualius organizmo poreikius.

„Net olimpiniu lygmeniu Lietuvoje tam skiriama per mažai dėmesio – didžioji dauguma profesionalių sportininkų vis dar neturi mitybos planų, nesivadovauja lengvai prieinamomis šiuolaikinės mitybos strategijomis, kurios itin naudingos sporto šakose, kur reikia ištvermės ir „sprogstamosios“ jėgos. Norėdami gauti geriausius rezultatus, turime savo kūnui suteikti reikalingą kurą tinkamu laiku“, – įsitikinęs sveikos gyvensenos ekspertas, pridurdamas, kad individualus mitybos planas sudaromas atsižvelgiant ne tik į kūno charakteristikas (amžius, ūgis, svoris, lytis ir pan.), bet ir į sportinę veiklą ar sporto šaką.

Daugiau nei 10 metų praktikos turintis Artūras yra įsitikinęs mitybos planų veiksmingumu. Pasak jo, sąlyginai nedidelė laiko investicija mitybos plano sudarymui atsipirks su kaupu, nes organizmas sistemingai gaus būtinų medžiagų.

Paaugliams pagalbos reikia daugiausiai

Pagalbos šioje srityje ypač trūksta sportuojantiems paaugliams: 11-13 metų vaikai išnaudoja energiją ne tik sportinėje ar mokyklinėje veikloje, jiems reikia ir „kuro“ augimui. Šiame amžiuje medžiagų apykaita, palyginus su suaugusio žmogaus organizmu, yra greita: raumenys greitai pasisavina baltymus ir lengvai atsistato po treniruočių, kūnui reikalingas didelis kalorijų kiekis ne tik raumenų ir kaulų, bet ir visų vidaus organų augimui, todėl net ir suvartojant didelį kiekį kalorijų, antsvoris auga ne taip greitai.

Tačiau A. Sujeta pabrėžia, kad paaugliams, ypač sportuojantiems, yra labai svarbi subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų, sveikatai palankių riebalų, angliavandenių ir maistinių skaidulų, padedančių gerai veikti visai virškinimo sistemai.

Viena didžiausių klaidų, pasak A. Sujetos, yra tai, kad daugiausia maisto paaugliai suvalgo vėlai vakare. Prisivalgius sunkiai virškinamo maisto, kūnas negali kokybiškai pailsėti – sutrikdomi REM miego ciklai, o nuolat kartojant šią „programą“ kūnas nebegali tinkamai atsistatyti ir greitai pervargsta.

Sveikos gyvensenos ekspertas pataria rinktis lengvesnę vakarienę ir vartoti kuo mažiau perdirbto maisto. „Rinkitės žuvį, liesą mėsą, vaisius, daržoves, kokybiškus duonos gaminius, praturtintus skaidulomis. Jei nemokate gaminti, išmokite. Padarysite paslaugą ir sau, ir savo vaikams, juos išmokydami gerų valgymo įpročių visam gyvenimui. Gal kebabą ar traškučių suvalgęs paauglys ir nepakenks savo sveikatai dabar, bet jeigu jis taip maitinasi nuolat, tai tikrai turės įtakos jo sportinei karjerai“, – sako biomedicinos mokslų daktaras. Jis pastebi, kad vis daugiau paauglių skundžiasi virškinimo problemomis, atsirandančiomis vartojant negyvą, perdirbtą maistą su daug cheminių priedų. O dėl to, kad valgome per mažai daržovių ir vaisių, daugeliui mūsų trūksta skaidulų. Tačiau dabar rinkoje yra tikrai didelis produktų pasirinkimas, tad kiekvienas galime susirasti sau tinkamus – pavyzdžiui, skaidulomis praturtinta duona yra puikus pasirinkimas.

Priežastis, kodėl greta svarbiausių žmogui būtinų elementų – baltymų, angliavandenių ir riebalų – vis dažniau akcentuojamos skaidulos, yra ta, jog stipriai keičiantis valgymo įpročiams nuo jų trūkumo kenčia vis didesnis skaičius žmonių. Šios medžiagos labai svarbios ne tik imunitetui, bet ir motorinei žarnyno funkcijai. Vartojant pakankamą skaidulų kiekį išvengiama vidurių užkietėjimo bei galimų komplikacijų, iš organizmo greičiau šalinami sunkieji metalai bei druskos, mažėja žarnyno vėžio rizika.

„Matydami gresiančias sveikatos problemas, duonos gamintojai pastaraisiais metais stengiasi, jog naujuose gaminiuose būtų kuo daugiau skaidulinių medžiagų ir baltymų“, – pastebi Snieguolė Šoblinskienė, bendrovės „Vilniaus duona“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims.

Paklaustas, kurioje barikadų „Duona-Batonas“ pusėje stovi pats, A. Sujeta atsako, kad juoda duona yra vertingesnė, bet dabartinės technologijos leidžia sukurti skirtingus duonos gaminius praturtinant juos skaidulomis ar baltymais bei sumažinant pridėtinio cukraus kiekį.

„Viso grūdo nesaldi duona yra labai geras pasirinkimas kiekvienam sportininkui, nes ji suteikia daug energijos ir ilgam išlaiko sotumo jausmą. Tačiau ir šviesi duona gali būti vertinga, viskas priklauso nuo jos sudėties“, – priduria A. Sujeta.

Atmintinė sportuojantiems (ar jų tėvams)

Ką reikėtų žinoti sportuojančių paauglių tėvams? Sveikos gyvensenos ekspertas A. Sujeta pataria:

  • Žinoti, ar organizme pakanka vitamino D žiemą, o kalio – vasarą. Paprastas kraujo tyrimas parodys, ar šių elementų trūksta. Gera žinia, kad papildyti mitybą trūkstamais elementais yra labai paprasta, o poveikis juntamas jau po kelių dienų.
  • Prasidėjus mėlynių sezonui, pasirūpinkite, kad šeimos nariai suvalgytų jų bent po 100 g kasdien – jau po poros savaičių jie pajus antioksidantų galią. Mėlynės padeda išskaidyti raumenyse po aktyvios fizinės veiklos likusį deguonį.
  • Sportuojantiems rekomenduojama suvartoti bent 25-40 g baltymų valgant pagrindinius patiekalus (ne užkandžius). Geriausia valgyti likus bent 2 valandoms iki treniruotės.
  • Varžybų laikotarpiu reikėtų valgyti bent 4 – 6 kartus per dieną. Prieš varžybas sportininkai turėtų sotintis maistu, kuriame gausu angliavandenių ir baltymų, o po varžybų greičiau atsigauti padės angliavandeniai.
  • Norėdami užtikrinti tolygų energijos kiekį varžybų metu, pagaminkite ar išmokykite paauglius pasigaminti paprastą kokteilį: 1 litre vandens ištirpinti 30 gramų maltodekstrino. Šis papildas neturi maistinės vertės, tačiau yra lengvai virškinamas ir palaiko angliavandenių apytaką energijos resursams palaikyti. Jei neturite maltodekstrino, galite vandenyje išmaišyti 15 g gliukozės ir 15 g fruktozės – šis mišinys padės sportininkui pratęsti efektyvumą treniruotės ar varžybų metu.
  • Rinkitės vertingus angliavandenius. Labiausiai mitybos ekspertų vertinama yra pilno grūdo nesaldinta duona, kurioje gausu skaidulinių medžiagų ir baltymų. Duonos sudėtį tikrai paprasta pasitikrinti ant kiekvienos pakuotės.
  • A. Sujeta sako, kad per savo praktiką yra matęs per daug atvejų, kai dėl prastos mitybos net ir talentingi sportininkai nesulaukia sėkmės. „Net ir įdėję visas pastangas nepasieksite sportinės karjeros aukštumų, jeigu paauglystėje augimo metu patyrėte daug traumų ar negavote reikalingų mikroelementų. Jeigu norite būti geriausiųjų gretose, turite pasirūpinti tinkama mityba,“– įsitikinęs sveikos gyvensenos ekspertas.
spot_img
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS

spot_img