NAUJAUSI STRAIPSNIAI

Majonezas – draugas ar priešas: dietologo verdiktas

Redakcija
-
0
Majonezas – draugas ar priešas: dietologo verdiktas

Artėjant didžiosioms metų šventėms daugelis tikriausiai neįsivaizduoja savo šventinio stalo be patiekalų, kurių vienas pagrindinių ingredientų – majonezas. Visgi, apie šį pagardą sklando nemažai mitų, o kai kurie maisto mėgėjai apskritai jo atsisako. Gydytojas dietologas padės atsakyti į svarbiausius klausimus apie šį lietuvių pamėgtą pagardą, o vieno moderniausių šalyje padažų ir pagardų gamintojo atstovas papasakos apie asortimento naujoves, tarp kurių – veganiškas majonezas.

Pagardas, o ne pagrindinis patiekalas

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas sako, kad majonezo nereikėtų vertinti kaip atskiro produkto. Anot jo, visų pirma – tai pagardas, kuris nėra vartojamas vienas. Be to, nereikėtų išskirti vieno ar kito majonezo ingrediento maistinės vertės, mat svarbi jų visuma.

„Neretai majonezas nepelnytai nuvertinamas kaip ypač nesveikas produktas, tačiau jo sudėtis ir gaminimo metodas yra pakankamai paprastas. Tradiciškai majonezas gaminamas iš aliejaus, kiaušinio trynio, citrinos sulčių, druskos, acto, kartais dedama šiek tiek garstyčių. Tad ingredientų sąrašas tikrai nėra ilgas“, – pasakoja dietologas.

Renkantis jau pagamintą majonezą prekybos centrų lentynose, E. Grišinas pataria atkreipti dėmesį į pirmuosius ingredientus, kurie turėtų būti aliejus, kiaušinis arba jo trynys, citrinos sultys, druska, taip pat turėtų būti nurodytas ir sudedamųjų dalių kiekis procentais: „Visi kiti priedai gali būti naudojami produkto galiojimo laikui prailginti ar skoniui pagerinti, todėl reikėtų būti atidiems ir stengtis išsirinkti majonezą su kuo mažesniu konservantų, tirštiklio krakmolo bei skonio stipriklių kiekiu.“

Svarbi aliejaus kokybė

Aliejus – pagrindinė majonezo sudedamoji dalis, tad jo kokybė yra itin svarbi, teigia E. Grišinas. Dažniausiai maisto pramonėje majonezo gamybai naudojamas saulėgrąžų arba rapsų aliejus, retais atvejais – alyvuogių ar kiti aliejai. Apie rapsų aliejų sklando, ko gero, daugiausia įvairių mitų, kurie, pasak dietologo, tikrai ne visada pagrįsti.

„Rapsų, saulėgrąžų ir alyvuogių aliejus palyginę pagal biocheminę sudėtį, maloniai nustebsite, nes pagal polifenolinių antioksidacinių medžiagų kiekį, rapsų aliejus yra estafetės lyderis. Tai puikus nesočiųjų riebalų šaltinis turintis savyje tiek omega-3, tiek omega-6 riebiųjų rūgščių, o su širdies ir kraujagyslių ligomis siejamų sočiųjų rūgščių kiekis jame – mažas. Be to, naujausi tyrimai neparodė neigiamo rapsų aliejaus vartojimo poveikio cholesterolio koncentracijai. Netgi atvirkščiai, tyrimų metu pastebėta, kad mažo tankio lipoproteinų (t. y., blogojo cholesterolio) ir trigliceridų sumažėjo“, – mitus apie rapsų aliejų sklaido specialistas ir priduria, kad parduotuvėje renkantis majonezą, svarbu atkreipti dėmesį, jog pagardas nebūtų pagamintas naudojant genetiškai modifikuotą rapsų aliejų.

E. Grišinas džiaugiasi, kad, ant pakuotės nurodydami ingredientų kilmę ir kitus kokybės rodiklius, maisto pramonės atstovai tampa vis atviresni su vartotojais dėl gaminių maistinių savybių. Lietuviškų pagardų gamintojo UAB „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius sako, kad jų įmonė skiria ypatingą dėmesį gaminių sudedamųjų dalių kokybei – gamyboje daugiausia naudojami laisvėje laikomų vištų kiaušiniai, natūralūs prieskoniai, o vietoje dažnai maisto pramonėje naudojamos citrinos rūgšties – natūralios citrinos sultys. Daumantų asortimente taip pat galima rasti ekologiškų produktų liniją ir gaminių be konservantų.

„Mūsų šalies vartotojai daug dėmesio skiria maisto produktų kilmei ir sudėčiai, rūpinasi, kad ant jų kasdienio ar šventinio stalo patiekiami gaminiai turėtų kuo natūralesnį skonį, būtų pagardinti natūraliais prieskoniais, turėtų mažiau druskos ar cukraus. Atsižvelgdami į tai, gamybos procese siekiame sukurti produktus, kurie pasižymėtų ne tik išskirtinėmis skonio savybėmis, bet ir aukščiausios kokybės ingredientais ir atitiktų naujausias mitybos tendencijas“, – tikina D. Grinkevičius.

Svarbiausia – saikas

Nors pats dietologas pripažįsta, kad baltosios mišrainės, silkės ar virto kiaušinio neįsivaizduoja be majonezo, bet primena, kad kalbant apie šį pagardą svarbu nepamiršti, jog tai tikrai nėra kasdienis produktas ir mėgaujantis juo svarbu išlaikyti saiką. Gydytojas nuramina, kad per šventes ar ypatingomis progomis suvalgyta porcija mėgiamos mišrainės ar kito patiekalo su majonezu neturėtų sugriauti mūsų sveikos mitybos piramidės principų.

„Svarbiausia yra subalansuota mityba, kai vartojama pakankamai natūralių daržovių ir vaisių, liesos mėsos, pieno produktų, žuvies, tad vienas ar kitas šaukštelis majonezo žalos tikrai nepadarys“, – tikina mitybos specialistas.

Gamintojai taip pat nesnaudžia, o siekdami atliepti naujausias mitybos tendencijas sekančių vartotojų poreikius, siūlo įvairias alternatyvas ir neatsiejamam lietuvių stalo palydovui – majonezui. Plačiame Daumantų padažų ir pagardų asortimente galima rasti ne tik klasikinį pusriebį majonezą, „Karališką“ majonezą be E, ekologišką majonezą su jūros druska, bet ir šviežiausią Daumantų naujieną – ekologišką veganišką majonezą, kuris turėtų itin patikti augalinę mitybą propaguojantiems vartotojams. Verta paminėti, kad „Daumantai LT“ – vienintelis Lietuvoje padažų ir pagardų gamintojas, turintis ekologiškų produktų liniją.

Viskas, ką turite žinoti apie pupeles

Redakcija
-
0
Viskas, ką turite žinoti apie pupeles

Pupelės – subtilaus skonio, naudingų medžiagų kupina daržovė. Pupelėse gausu baltymų bei geležies, todėl šios daržovės ypatingai vertingos tiems, kurie nevalgo mėsos. Ši daržovė – ne tik sveika, bet ir universaliai paruošiama: jos puikiai tinka ir į žiemą mėgstamus troškinius ar sriubas, iš jų gaminami netgi augalinės kilmės kepsniai, mėsainių paplotėliai, įvairiausios užtepėlės. Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tokios daržovės, kaip pupelės atšalus orams sulaukia vis didesnio pirkėjų susidomėjimo.

„Lietuviai neatsilieka nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų ir į savo mitybą įtraukia kur kas daugiau daržovių, vaisių ar uogų, riešutų. Rudenį ir žiemą didelio dėmesio sulaukia troškiniams ar sriuboms ruošti tinkamos daržovės: bulvės, morkos, pupelės, brokoliai, moliūgai. Be to, tinklo pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria ir grūdinių kultūrų produktai, populiarėja ekologiškų prekių kategorija, kurioje galima rasti nuo ekologiškų vaisių sulčių, bulguro kruopų ar lęšių iki kiaušinių bei augalinės kilmės gėrimų“, – sako V. Budrienė.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, teigia, kad pasaulyje yra žinomos net 38 pupelių rūšys, visų jų tėvynė – Amerika. Pasak jos, tai vienas iš nedaugelio augalų, kuriuos europiečiai su didele meile priėmė iš svetimo ir anuomet dar nepažįstamo žemyno. Visgi, kaip pasakoja ekspertė, daugiausiai pupelių suvartojama visai ne Europoje. Šios daržovės gausiausiai valgomos Indijoje, Brazilijoje ir Meksikoje.

„Pietų Amerikoje pupelės naudojamos takų, buritų gamyboje, be to, pastaruoju metu populiarėja ir meksikietiško stiliaus dubenėliai – jie dažnai gaminami iš kalendromis ir žaliąją citrina pagardintų ryžių, pupelių, mėsos, gvakamolės, gardinami ir kukurūzų traškučiais. Pupelės puikiai tinka ir Indijoje pamėgtiems kariams, užtepėlėms, daržovių blynams ar kotletams ruošti. Na, ir, žinoma, sriuboms bei troškiniams gaminti. Pastarasis Europoje mėgstamas jau nuo senų laikų, mat pupelės yra ne tik sveikos, kupinos naudingų maistinių medžiagų, bet ir sočios – jos padėjo išmaitinti didžiules šeimas bei ištisas armijas“, – sako J. Sabaitienė.

Visgi, kaip teigia maisto ekspertė, norint paruošti burnoje tirpstančius patiekalus iš pupelių, kelias jų gaminimo taisykles žinoti pravartu, todėl J. Sabaitienė dalijasi pupelių paruošimo subtilybėmis bei dar keliais įdomiais faktais apie šią daržovę.

Kodėl reikia mirkyti? Pupelės yra baltymų kupinas ankštinis augalas, tačiau pupelėse esančius baltymus, kaip ir kai kurias kitas jose esančias medžiagas, mes virškiname ilgiau. Būtent dėl šios priežasties pupelių patiekalai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir ilgai išliekančią energiją. Kita vertus, lėčiau virškinami baltymai, nors ir naudingi mūsų žarnyno veiklai, gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą, todėl pupeles prieš vartojimą būtina gerai išmirkyti vandenyje. Vandens kiekis turėtų būti dvigubai didesnis nei pupelių, mirkyti jas reikia mažiausiai 8 valandas, o geriausia tai daryti per naktį. Mirkomas pupeles rekomenduojama laikyti šaldytuve, po mirkymo vandenį išpilti – jokiu būdu nenaudoti jo niekam kitam, pupeles perplauti ir nedelsiant gaminti.

Greitasis mirkymas. Jei neturite laiko, kažkur skubate ar tiesiog pamiršote pupeles užmerkti iš vakaro, galite pasinaudoti greituoju pupelių mirkymo būdu. Šis būdas reikalauja kiek daugiau resursų: vienai saujai pupelių reikia 2 litrų vandens. Vandenį supilkite į puodą, užvirkite ir apie 3 minutes palaikykite jį virimo temperatūroje, tuomet suberkite pupeles, nukelkite puodą nuo kaitros, uždenkite dangčiu ir mirkykite pupeles maždaug valandą. Galiausiai vandenį išpilkite, o pupeles perplaukite po bėgančio vandens srove.

Su kuo derinti? Kaip teigia ekspertė, bet kurios rūšies pupeles geriausia derinti su tamsiai žaliomis daržovėmis ir prieskoniniais augalais, pavyzdžiui, kmynais, mairūnu, čiobreliais, lauro lapais ar imbieru – tokie deriniai padės išvengti pilvo pūtimo. Rekomenduojama vengti pupeles vartoti su mėsa ar kitais ankštiniais augalais, o suvalgius pupelių patiekalą patartina bent 2–3 valandas susilaikyti nuo cukraus ir krakmolo turinčių produktų vartojimo.

Kiek laiko virti? Dažniausiai pasitaikanti pupelių paruošimo klaida – per ilgas arba per trumpas jų virimo laikas. Tiesa, paprastai atsakyti į klausimą, kiek laiko jas virti, nėra lengva, nes tai tiesiogiai priklauso nuo pupelių rūšies ir senumo. Visų pirma, sausos, džiovintos pupelės privalo būti gerai išmirkytos, o virti jas reikėtų apie 2 valandas. Šviežios pupelės išvirs kur kas greičiau – maždaug per pusvalandį. O pati svarbiausia pupelių virimo taisyklė – nuolat ragauti ir tikrinti, ar pupelės jau pakankamai minkštos, ar jau išvirusios.

Nauda organizmui. Pupelės yra puikus baltymų šaltinis, todėl jos neretai atsiduria vegetarų ir veganų valgiaraštyje kaip mėsos alternatyva. Be tokių naudingų mikroelementų ir mineralų kaip geležis, kalcis ar magnis, jose gausu kalio – mineralo, būtino kraujo spaudimo reguliavimui. Pupelės pasižymi ir dideliu žarnyno veiklai naudingų skaidulų kiekiu, be to, jose nėra arba yra labai nedaug riebalų, druskos ir cholesterolio. 100-te gramų pupelių yra 110 kalorijų, net 7 g baltymų, 6 g skaidulų, apie 350 g kalio, 20 g angliavandenių ir vos 3 mg druskos.

Maisto ekspertė patiekalų iš pupelių siūlo pasigaminti namuose ir dalijasi net trimis receptais su šia nepaprasto skonio daržove.

Toskanos baltųjų pupelių ir česnako užtepėlė

Jums reikės:

  • 400 g konservuotų baltųjų pupelių
  • 4 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 v. š. citrinų sulčių
  • 3 skiltelių česnako
  • 1 a. š. šviežių arba džiovintų čiobrelių
  • 2 v. š. smulkintų šviežių petražolių
  • ¼ a. š. druskos
  • ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Į elektrinę kokteilinę suberkite nusunktas konservuotas pupeles, susmulkintus česnakus bei petražoles, supilkite citrinų sultis ir 3 šaukštus alyvuogių aliejaus. Viską sutrinkite iki vientisos masės, tuomet įberkite druskos, pipirų bei čiobrelių ir viską gerai išmaišykite. Sudėkite užtepėlę į dubenėlį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir patiekite su skrudinta duonele.

Pupelės pomidorų padaže

Jums reikės:

  • 500 g pupelių
  • 3 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 svogūno
  • 2 skiltelių česnako
  • 350 ml pomidorų padažo
  • 1 a. š. džiovintų raudonėlių
  • 1 a. š. maltų rūkytų paprikų
  • ½ a. š. druskos
  • ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
  • Žiupsnelio cukraus
  • 1 v. š. citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių
  • 7–8 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Iš vakaro užpilkite pupeles šaltu vandeniu ir mirkykite per naktį. Kitą dieną vandenį nupilkite, suberkite pupeles į puodą su švariu vandeniu ir virkite maždaug 50 minučių, kol pupelės suminkštės. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite susmulkintą svogūną, porą minučių pakepinkite, tuomet suberkite susmulkintus česnakus, raudonėlius bei paprikas ir viską išmaišykite. Suberkite pupeles, supilkite pomidorų padažą, įberkite druskos, pipirų bei cukraus, dar kartą pamaišykite ir virkite padažą ant vidutinės kaitros apie 20 minučių. Galiausiai į padažą įmaišykite citrinų sultis bei bazilikus ir patiekite.

Itališka daržovienė

Jums reikės:

  • 1 svogūno
  • 2 skiltelių česnako
  • 200 g morkų
  • 200 g salierų šaknų
  • 150 g bulvių
  • 30 ml alyvuogių aliejaus
  • 1 lauro lapo
  • 500 ml daržovių sultinio arba vandens
  • 500 ml pomidorų pastos
  • 300 g virtų daržinių pupelių
  • 50 g smulkių makaronų
  • 1 a. š. druskos
  • ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
  • 2 v. š. smulkintų šviežių petražolių
  • 3–4 šviežių bazilikų lapelių

Gaminimas:

Visas daržoves švariai nuplaukite, svogūną ir česnakus susmulkinkite, morkas supjaustykite plonais griežinėliais, o salierų šaknis ir bulves – kubeliais. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite svogūnus, šiek tiek juos pakepinkite, tuomet įmeskite lauro lapą, suberkite česnakus, morkas, salierų šaknis bei bulves ir vis pamaišydami kepkite aukštoje temperatūroje apie 10 minučių. Kai daržovės apkeps, į puodą supilkite sultinį arba vandenį, pomidorų pastą, įberkite druskos bei pipirų ir, kai sriuba užvirs, suberkite pupeles bei makaronus. Virkite sriubą dar kurį laiką, nuolat patikrindami, ar visi ingredientai išvirę. Svarbiausia, stebėkite, kad makaronai ir daržovės nepervirtų. Išvirusią daržovienę pagardinkite šviežiomis petražolėmis bei bazilikais. Skanaus!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Išbandykite patiekalų su skumbre ar silke receptus, kurie puikiai tiks ir šventiniam stalui

Redakcija
-
0
Išbandykite patiekalų su skumbre ar silke receptus, kurie puikiai tiks ir šventiniam stalui

Silkė šventiniu laikotarpiu išgyvena tikrų tikriausią aukso amžių. Ji gali būti patiekiama kaip pagrindinis patiekalas ar užkandis. Ir nors silkė dažniausiai derinama su tradicinėmis lietuviškomis daržovėmis ir grybais – šią žuvį skanauti galima net ir su vaisiais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad visą gruodžio mėnesį pirkėjų susidomėjimas tiek silke, tiek kitos rūšies žuvimis bei jūros gėrybėmis ženkliai šokteli.

Gruodis – žuvies laikas

„Silkė – vienas tų ingredientų, be kurio neatsiejamas nė vienas kalėdinis, o ypač Kūčių stalas. Silkės, kaip ir kitos žuvies, gruodžio mėnesį suvalgoma kur kas daugiau nei kitais metų mėnesiais. Prieš Kūčias fasuotos silkės pardavimai padidėja vidutiniškai 35 proc., o sveriamos – vidutiniškai kiek daugiau nei 45 proc. Žmonės taip pat gausiai perka ir upėtakį, šamą, skumbrę – jų pardavimai prieš šventes išauga vidutiniškai 30 proc. Esame paruošę platų žuvies ir jūros gėrybių asortimentą ir pastebime, kad tinklo pirkėjai per šventes linkę rinktis ne tik tradicines žuvis, bet skanauti ir krevetes, midijas ar skraidkalmarių čiuptuvus. Jūros gėrybių pardavimai išauga daugiau nei trečdaliu“, – sako V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad silkė – šventiniu laikotarpiu išties išgyvena triumfo laikus. Pasak jos, tradiciškai silkė yra gaminama su įvairiausiomis daržovėmis: morkomis, svogūnais ar burokėliais. O vienas ikoniškiausių ir dažnai ant šventinio lietuvių stalo atiduriančių šios žuvies patiekalų – silkė pataluose. Šis patiekalas paprastai gaminamas sluoksniuojant silkę, virtas bulves, morkas, burokėlius ir kiaušinius. Viskas pagardinama majonezu ir pagražinama šviežiomis petražolėmis ar krapais. Dar vienas dažnai prie silkės derinamas ingredientas – įvairiausi grybai. Silkė patiekiama tiek su keptais pievagrybiais, tiek šviežiais ar džiovintais baravykais.

Verta išbandyti šį tą egzotiško

Visgi, kaip teigia maisto ekspertė, tiems, kuriems tradiciniai silkės patiekalai kiek pabodo – verta išbandyti ir šį tą naujo. Pavyzdžiui, silkę pagardinti egzotiniais vaisiais.

„Prie silkės puikiai dera ir mangai, apelsinai ar ananasai. Norėdami paįvairinti šventinį stalą, silkę, mangą ir agurkus supjaustykite kubeliais, įpilkite alyvuogių aliejaus, išmaišykite ir sudėkite į žemas taures. Papuoškite šviežia kapota kalendra ir, jei pageidaujate, kukurūzų traškučiais. Štai ir originalesnis tradicinės silkės pateikimo būdas, nereikalaujantis nei daug laiko, nei papildomų išlaidų“,– sako V. Juodkazienė.

Dar vienas neįprastas patiekalas su silke – silkės, avokadų ir apelsinų salotos. Šios salotos gaminamos itin paprastai – nulupto apelsino skiltelės ir avokadas yra supjaustomas ir sumaišomas su silkės gabaliukais. Tuomet šlakelis alyvuogių aliejaus, nedidelis šaukštelis medaus ir žiupsnelis druskos bei pipirų yra sumaišomas nedideliame indelyje, gautu padažu – apliejamos salotos.

Nepamirškite skumbrės

Kaip teigia ekspertė, dar viena ant šventinio stalo populiari žuvis yra skumbrė. Ji mėgstama tiek šviežia, tiek rūkyta, netgi konservuota. V. Juodkazienė sako, kad šviežia skumbrė dažnai kepama orkaitėje arba kepsninėje ir valgoma su bulvėmis, keptomis arba šviežiomis daržovėmis, kuskusu ar kitais mėgstamais garnyrais. O rūkyta puikiai tinka šventiniams sumuštinukams, salotoms ar užtepėlėms. Pavyzdžiui, norintys prie duonos ar krekerių paruošti gardžios užtepėlės – rūkytą skumbrę galite sumaišyti su šaukšteliu majonezo, grietinės ar krienų, viską pagardinti druska, pipirais ir gausiai apibarstyti šviežiomis žolelėmis, pavyzdžiui, krapais. Dar vienas puikaus skonio patiekalas su rūkyta skumbre – burokėlių ir skumbrės salotos. Juos ruošiamos iš virtų, tarkuotų burokėlių, mėgstamų žalumynų ir rūkytos skumbrės. Gautos salotos pagardinamos druska, pipirais, aliejumi ir balzamiko actu. Norintys dar įmantresnių skonių, jas gali paskaninti parmezano sūriu ir mėgstamais žalumynais.

V. Juodkazienė dalijasi ir dar keliais receptais su silke ir skumbre, kurie papuoš jūsų šventinį stalą.

Šventinė silkė su ananasais

Jums reikės:

  • 9 riekių konservuotų ananasų
  • 5 silkių filė gabaliukų
  • 250 g poro
  • 4 marinuotų agurkų
  • 3 valg. šaukšt. majonezo
  • 10 vyšninių pomidorų
  • Šiek tiek petražolių ir mėgstamų prieskonių

Gaminimas:

Silkių filė supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sudėkite į dubenį. Ten pat suberkite poro griežinėlius, agurkų kubelius, įdėkite majonezo ir sumaišykite. Ant lėkštės sudėkite ananasų griežinėlius ir ant jų dėkite silkių salotas, kurias papuoškite vyšniniais pomidorais ir petražolių lapeliais.

Rūkytos skumbrės užtepėlė su džiovintomis voveraitėmis

Jums reikės:

  • 1 karštai rūkytos skumbrės
  • 15 g džiovintų voveraičių
  • 2 v. š. majonezo
  • 1 a. š. citrinos sulčių
  • Žiupsnelio druskos, pipirų

Gaminimas:

Nulupkite skumbrės odelę ir išimkite visus kaulus. Žuvies filė sutrinkite šakute. Į tą patį indą sudėkite džiovintas voveraites bei majonezą ir viską gerai išmaišykite. Apšlakstykite užtepėlę citrinos sultimis bei pagardinkite pipirais. Karšto rūkymo žuvis turi pakankamai sodrų skonį, tačiau, jei mėgstate sūresnį maistą, galite užberti šiek tiek druskos. Procesas labai paprastas, bet skonis tiesiog puikus!

Vieno kąsnio silkės ir burokėlių užkandis

Jums reikės:

  • 1 prancūziško batono
  • 240 g silkių filė
  • 1 didesnio virto burokėlio
  • 2 v. š. balzaminio acto
  • Žiupsnelio druskos, pipirų

Gaminimas:

Prancūzišką batoną supjaustykite 2 centimetrų storio riekelėmis ir keletą minučių paskrudinkite orkaitėje. Burokėlį sutarkuokite, įberkite druskos, pipirų ir, apšlakstę balzaminiu actu, viską gerai išmaišykite. Tuomet silkės filė supjaustykite nedideliais gabalėliais. Imkite paskrudintą prancūziško batono riekę, uždėkite tarkuoto burokėlio ir vieno kąsnio užkandį vainikuokite silkės gabalėliu. Tokie sumuštinukai bus puikus šventinės vakarienės startas!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Raktas į gastronominius atradimus – smalsumas

Redakcija
-
0
Raktas į gastronominius atradimus – smalsumas

Dažnai tolimas keliones siejame su gomurį glostančiais įsimintinais atradimais, tačiau daugybė jų yra ranka pasiekiami. Zyplių dvaro virtuvėje įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ kuchmistras sako, kad norint pažinti naujus skonius, niekur toli važiuoti nereikia – viską galima rasti visai šalia. Jam antrina ir gastronomijos entuziastė Eglė Plančiūnienė.

Atradimai ateina pas tuos, kurie jų ieško

Patiekalai.

Gastronomijos entuziastė, šakietė Eglė Plančiūnienė pasakoja, kad jos kelias į geresnį maisto pasaulio pažinimą prasidėjo nuo atsitiktinai į rankas paimto žurnalo apie vynus. Pasak jos, vėliau sekė per gimtadienį padovanotas vyno žinynas, o šiandien moteris pasakoja, jog maisto ir gėrimų derinimas, naujų skonių paieškos tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

„Aš, kaip ir, beje, daugelis Lietuvoje, už savęs neturiu jokios, absoliučiai jokios maisto vartojimo kultūros istorijos, jokio pagrindo, viskuo domėtis pradėjau nuo nulio, mokytis teko nuo pagrindų. Tad įtraukė, ko gero, pačios smalsumas, pomėgis ragauti, ieškoti įdomesnių skonių, noras suprasti – viskas kartu. Atsimenu, pirmiausia pradėjau skaitinėti „Vyno žurnalą“, nors tada beveik nieko jame nesupratau, tada, kaip gimtadienio dovaną gavau gana rimtą žinyną. Taip pat, pamenu, kaip kažkurioje televizijos laidoje apie vyną pasakodavo Domininkas Velička, vėliau buvo išleista jo knyga – taip ir pradėjau suvokti, kad man įdomus šis gėrimas, kad tai ne šiaip sau „skystis“. Tai ištisas mokslas, menas, potyris ir daug kitų dalykų“, – apie atrastą naują pomėgį pasakoja E. Plančiūnienė.

Patiekalų ir gėrimų dermė

Pasak A. Rakausko, šiuo metu galima aptikti daugybę informacijos apie įvairiausias mitybos filosofijas ar maisto derinimo principus, populiarios dietos nurodančios, kas su kuo dera, tačiau degustuojant, ko gero, didžiausias malonumas – jutiminė patirtis: vaizdas, kvapas, tekstūros, skonis ir net poskonis. Anot jo, suderinti produktus taip, kad jie padėtų vienas kitam atsiskleisti, yra sudėtingas, eksperimentų reikalaujantis procesas.

„Skonių derinimas – menas. Gana daug priklauso nuo aplinkos, nuotaikos ir nusiteikimo, gal net paros ar metų laiko“, – atskleidžia A. Rakauskas.

Panašiomis įžvalgomis bei asmenine patirtimi dalijasi ir E. Plančiūnienė sakydama, kad vynui, išskirtiniam maistui ji skiria savaitgalius, specialias progas, kai gali trumpam stabtelėti nuo kasdienių rūpesčių ir pasimėgauti ypatinga akimirka.

„Vynui ir prie jo derančiam maistui griežtai skiriu tą nekasdienių džiaugsmų lentynėlę. Galiausiai, gerokai daugiau džiugesio teikia išlaukti dalykai – tortų juk irgi nevalgome kasdien. Taigi, ir vynas mūsų namuose laukia savaitgalio, tam skirto laiko arba progos. O tada jau žiūriu, ką prie ko derinsiu: patiekalą prie norimo ragauti gėrimo, o gal atvirkščiai – jei kepsime baltą žuvį, būtinai surasiu ir atkimšiu prie jos derantį vyną. Ir tiksliai žinau, ką rinksiuosi, pavyzdžiui, prie sekmadienio kugelio. Ko tai moko – neskubėti, nusiraminti, pastebėti detales ir mėgautis akimirka“, – su šypsena pasakoja E. Plančiūnienė.

Skonių paieškos – nuo mažens

Gastronomijos entuziastė Eglė Plančiūnienė.

E. Plančiūnienė tikina, kad vėlesniam skonio lavinimui labai svarbus ir nuo mažens tėvų ugdomas požiūris į maistą: „Jei jie geba ne tik pasisotinti maistu, bet ir mėgautis juo, tą pastebi ir vaikai bei natūraliai imasi smalsiai ragauti naujus patiekalus, taip pažindami pasaulį per visas jusles. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip maistas serviruojamas – vien parinktos įdomesnės stiklinės ar lėkštės gali sukurti ypatingos progos pojūtį.“

Gastronomijos entuziastei antrina ir kuchmistras, kuris sako, kad restorane apsilankiusius tėvus su vaikais dažnai maloniai nustebina tai, kad jų mažieji labai noriai ragauja tokius patiekalus, kaip pastarnokų spurgytės ar dešrelės, mat tėvai kartais nesitiki, kad jų vaikams patiks toks maistas.

„Švieži, natūralūs ingredientai ir paprasti gamybos būdai leidžia išsaugoti tikrus skonius, kurie įtinka net ir tokiems išrankiems valgytojams, kaip vaikai. Svarbiausia leisti jiems ragauti, išmokyti vaikus valgyti neskubant, mėgaujantis maistu ir bendravimu su šeima“, – pasakoja kuchmistras bei tikina, kad restorane netrūksta gastronominių atradimų ir suaugusiems, kurie gali atrasti kažką naujo net ir ragaudami gerai pažįstamus tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalus ar gėrimus, tokius kaip gira.

Smalsumas auga ragaujant

Kuchmistras Artūras Rakauskas atskleidžia, kad kiekviena tauta turi savo išskirtinumą, tam tikrus tipiškus produktus ir receptus, savitą valgymo kultūrą – puiku, jei pasitaiko galimybė tai pažinti natūralioje aplinkoje. Visgi, daugybės šalių virtuvių patiekalus ar reikiamus ingredientus nesunkiai galima rasti ir Lietuvoje, tad kartais reikia tik gero recepto ir noro eksperimentuoti.

„Čia, ko gero, svarbiausia, atvirumas, noras ir nusiteikimas drąsiai leistis į gastronominius atradimus ir eksperimentus. Knygos ir filmai puikiai sužadina norą išbandyti kažką naujo. Norint pradėti lavinti gastronominį skonį, pirmiausia reikia perprasti kelias bazines taisykles ir išmokti pagrindus, o tada jau galima nerti į maisto interpretacijas ir pačiam atrasti neišsemiamą skonių pasaulį. Žinoma, paprasčiausia išsirinkti restoraną ar kavinę, kur siūlomas specialius meniu ar degustacijos, ir pasikliauti profesionalais. Taip sužinosite daugiau ir išmoksite skonius derinti patys“, – tikina kuchmistras.

Keliomis gudrybėmis, kurios turėtų praversti ruošiantis šventėms

Redakcija
-
0
Keliomis gudrybėmis, kurios turėtų praversti ruošiantis šventėms

Nors iki švenčių dar liko visas mėnuo, tam, kad paskutinę minutę nereikėtų skubėti – pradėti ruoštis Kalėdoms patariama jau dabar. Visgi, planuojant šventes reikėtų pagalvoti ne tik apie spalvotas girliandas, dovanas ar kalėdinį meniu, bet nepamiršti ir pagrindinių tvarumo taisyklių: šventėms ruoštis galvojant apie aplinką. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekyba kalėdiniais produktais prasidėjo dar lapkričio pradžioje, o švenčių išsiilgę pirkėjai pildo savo krepšelius kalėdinio asortimento prekėmis.

Pirkinių šarašas.

„Parduotuvėse jau jaučiamas prieššventinis šurmulys. Tačiau iš anksto planuoti savo pirkinius – ar tai būtų savaitinis, ar šventinis apsipirkimas – visuomet yra rekomenduotina. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes lengviau išvengsite neplanuotų pirkinių, bet ir prisidėsite prie kovos su maisto švaistymu. O norėdami apskritai išvengti spūsčių parduotuvėse ar ilgo stovėjimo eilėse – patogiai apsipirkti galite ir internetu, pavyzdžiui, „LastMile“ programėlėje“, – teigia V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad nors per šventes paprastai sau leidžiame daugiau – apie tvarumą pamiršti nereikėtų. Be to, pasak jos, šventėms ruošiantis paskubomis, produktų nusiperkame per daug, neapskaičiuojame porcijų dydžių. O norint ypatinga proga pasigaminti dar niekada neruoštą patiekalą – prieš šventes namuose taip pat verta pasipraktikuoti. Tokiu būdu įsitikinsite, kad negirdėtas receptas tikrai yra vertas dėmesio ir sulauks didelio pasisekimo ant vaišių stalo.

V. Juodkazienė dalijasi ir dar keliomis gudrybėmis, kurios turėtų praversti ruošiantis šventėms:

Į šventinio meniu planavimą įtraukite visą šeimą. Planuojant, ką valgyti per šventes, geriausia yra įtraukti visą šeimą ir vaikus. Galbūt jūsų šeimos nariams tradiciniai, šventiniai patiekalai metams bėgant tapo nuobodūs ir jiems norisi naujovių. Žinoma, viso jūsų galvoje suplanuoto meniu keisti galbūt ir nereikia, tačiau verta pagalvoti, ar tikrai visi suplanuoti ir paruošti patiekalai per šventes bus suvalgyti. Be to, meniu aptarimas su vaikais yra ne tik puikus būdas juos mokyti atsakingo planavimo, bet gali tapti ir kulinarine pamokėle – tereikia juos įtraukti į mėgstamų patiekalų ruošą.

Susidarykite pirkinių sąrašą. Vykdami į parduotuvę ir planuodami apsipirkti šventėms, visuomet turėkite pirkinių sąrašą – taip sutaupysite daugybę laiko ir pinigų bei išvengsite bėgiojimų į parduotuvę šventinėmis dienomis – juolab kad per Kalėdas šiek tiek kinta parduotuvių darbo laikas. Be to, matydami prieš save paruoštą sąrašą galbūt sumažinsite ir pirkinių skaičių – juk yra tokių produktų, kurių užtekti gali ir keletui receptų. Taip pat, eidami apsipirkti, naudokite daugkartinio naudojimo maišelius.

Apskaičiuokite reikalingų produktų kiekį. V. Juodkazienė pataria patiekalams reikalingų ingredientų nepirkti „iš akies“. Pasak jos, prieš vykstant į parduotuvę įvertinkite, kiek žmonių susės prie bendro stalo, kiek maisto apytiksliai suvalgo vienas asmuo, kiek dienų būsite kartu, kiek kartų per dieną paprastai valgote ir panašiai.

Įsigykite maisto saugojimo dėžučių. Kaip teigia ekspertė, kadangi po švenčių dažnai lieka nemažai maisto likučių – iš anksto pasiruoškite, kur juos susidėsite. V. Juodkazienės teigimu, įvairiausioms salotoms ar mišrainės puikiai tiks maisto saugojimo dėžutės. Jas galėsite tvarkingai išdėlioti šaldytuve ir taip likučiai neprigers kitų šaldytuve esančių produktų kvapo. Dar vienas patogus dalykas – vakuuminiai maišeliai. Į juos patogiai galite susidėti kalėdinės anties ar kitos mėsos likučius ir užšaldyti. Taip visuomet po ranka turėsite maisto paruoštukų.

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Be jų jau neįsivaizduoja švenčių

Ernesta Dapkiene
-
0
Be jų jau neįsivaizduoja švenčių

Tolimoji Japonija pasauliui padovanojo daugybę mokslo ir technologinių stebuklų, o didžiausia jos kulinarine dovana neretai vadinami sušiai. Tačiau ne vienas nustebtų sužinojęs, kad garsusis patiekalas, vietinių vadinamas „narezushi“ – rauginta žuvimi, suvyniota į rūgščius ryžius – kilo visai ne iš Tekančios Saulės šalies. Pasirodo, sušiai pradėti gaminti kažkur šalia Mekongo upės Pietryčių Azijoje, vėliau pasiekė Kiniją ir tik tada Japoniją. Šiais bei kitais įdomiais faktais apie azijietišką delikatesą besidalinantys lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos ekspertai griauna ir kitą populiarų mitą. Jie pasiruošę įrodyti, kad skaniausius sušius galima greitai bei lengvai pasigaminti namuose.

Gruodis – sušių mėnuo

Pasaulio kulinarai sušius vertina dėl milžiniškos skonių įvairovės, organizmo neapsunkinančio lengvumo, visapusiškos naudos sveikatai. Šiuos patiekalo privalumus, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, jau pastebėjo ir lietuviai. Todėl, anot jos, sušių populiarumas šalyje stebėtinai auga.

„Daugiau nei 60 proc. – tiek per metus išaugo fasuotų sušių rinkinių pardavimai. Panašu, kad pirkėjai renkasi greitį ir patogumą, nes sveriamų sušių pardavimai ūgtelėjo žymiai mažiau, vos 0,5 proc. Be to, šiemet beveik 30 proc. daugiau nuperkama įvairių prekių sušiams gaminti. Šių prekių pardavimai labiausiai išauga, spėkite kada? Ogi gruodį. Ne veltui jau ne vienerius metus kalbama, kad sušiai vis dažniau patiekiami ir ant šventinio stalo“, – sako E. Dapkienė.

Ne mažesnę nuostabą nei sušių populiarumas, pasak „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovės Brigitos Baratinskaitės, galėtų sukelti ir sušių istorija. Kulinarijos ekspertės teigimu, stebina ir tikroji patiekalo kilmė, ir jo paplitimo Japonijoje priežastis.

„Šalyje 1923-aisiais įvyko stiprus žemės drebėjimas, sukėlęs didžiulių nuostolių. Dėl šio įvykio Japonijoje sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, o tuo pasinaudojo sušių gamintojai. Jie įsigijo daug parduotuvių, leido ekonomikai atsistatyti ir nuo to laiko sušiai šalyje taip išpopuliarėjo, kad netgi tapo iš ten kildinami. Šis patiekalas taip pat naudotas ir kaip valiuta. Sušiai buvo tokie vertingi, kad jais VIII amžiuje Japonijoje mokėti mokesčiai“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Skaniausi pavyksta drąsiausiems

Japonija pasauliui padovanojo daugybę mokslo ir technologinių stebuklų, o didžiausia jos kulinarine dovana neretai vadinami sušiai.

Daugelis mano, kad sušius pagaminti gali tik patyrę meistrai, kurie visą gyvenimą mokosi jų ruošimo subtilybių. Su tuo B. Baratinskaitė sutinka iš dalies, pabrėždama, jog patiekalo gamyba yra išties atskira meno rūšis. Tikroji sušių meistrystė, pasak jos, yra žuvies paruošimo mokslas, ryžių virimas, kitų ingredientų apdorojimas. Tačiau „Maximos“ kulinarijos ekspertė pažymi – šios subtilybės dar nereiškia, kad patiekalo negalima pasigaminti savo namuose.

„Sušių skonio paslaptis – ne tik jūros gėrybės, bet ir skirtingų įdarų įvairovė, lipnūs ryžiai, sojos padažas, vasabiai. Todėl tobulas skonis pavyksta ir nenaudojant šviežios žuvies. Ją pakeisti galima avokadais, agurkais, morkomis, šparagais, įvairiais daigais, žalumynais, rūkyta lašiša, konservuotu tunu. Galbūt namuose sušiai pavyks ir šiek tiek kitokie, bet jie bus originalūs, saviti, nepakartojami. Juo labiau, jei ritinėliai ir nėra idealios formos, drąsinčiau eksperimentuoti bei nesustoti bandyti. Su praktika rezultatai tik nustebins, o smagus laikas virtuvėje – garantuotas“, – šypsosi B. Baratinskaitė.

Todėl, kviesdama tuo įsitikinti, ji dalijasi sušių receptu, kuris į kiekvieno namus atneš autentiškos geriausių Japonijos restoranų auros.

Tradiciški, bet pritaikyti lietuvių skoniui: sušiai su „Filadelfija“

Reikės:

  • 150 g virtų sušių ryžių,
  • ryžių acto,
  • pusės jūros dumblių lapo,
  • šiek tiek agurko,
  • kreminio sūrio „Filadelfija“,
  • 40 g lašišos filė,
  • 20 g krabų lazdelių,
  • žiupsnelio druskos ir cukraus,
  • lašelio majonezo.

Pirmiausia, išvirkite sušių ryžius. 150 g jų reikės 150 ml vandens. Tada ant silpnos ugnies kaitinkite ryžių actą, įberkite cukraus ir druskos pagal skonį. Šildykite, kol cukrus ištirps, tik svarbu neperkaitinti acto. Tada išvirtus ir dar karštus ryžius apipilkite jau paruoštu ryžių actu, viską atsargiai išmaišykite. Pasiruoškite bambukinį kilimėlį. Jį apvyniokite maistine plėvele, rankas patepkite lašeliu majonezo. Taip ryžiai neprilips.

Imkite vieną jūros dumblio juostelę, padėkite ant bambukinio kilimėlio. Ant slidžiosios dumblio pusės dėkite kamuolėlį ryžių, tolygiai paskirstykite, palikite maždaug centimetro kraštą išilgai lapo be ryžių.

Tuomet apverskite viską, kad ryžiai liktų apačioje. Ant dumblių lapo dėkite kitus produktus: tepkite sūrio kremą, tada – juostelėmis pjaustytą agurką, krabų lazdeles. Su bambukiniu kilimėliu susukite ritinėlį į stačiakampį. Ant viršaus sudėkite lašišą. Supjaustykite pagamintus sušius į 8 dalis, peilį prieš tai pamirkę vandenyje, kad ryžiai nesuliptų. Ragauti galėsite netrukus – dar pasigaminkite padažą.

„Jis patiekiamas tradiciškai. Pagardui naudojamas marinuotas imbieras, vasabiai ir sojos padažas. Tuo metu mėgstantys aštriau, gali išbandyti alternatyvą. Ją pagaminti galima su sriraha aitriųjų paprikų padažu, majonezu, šviežiai spaustomis citrinos sultimis, sezamo sėklų aliejumi. Viską sumaišius, sušių skonis nustebins dar labiau“, – paragauti siūlo „Maximos“ maisto ekspertė.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Plikyta kvietinė duona be mielių

Redakcija
-
0
Plikyta kvietinė duona be mielių

Jums reikės:

  • 2 kg rupių kvietinių miltų;
  • 1,6 l verdančio vandens;
  • 250 ml raugo;
  • 4 valg. šaukšt. cukraus (galima naudoti medų);
  • 1 saujos kmynų;
  • 1 valg. šaukšt. druskos;
  • sviesto (kepimo formai ištepti).

Gaminimas:

Į didelį dubenį dėti 12 šaukštų miltų, cukrų ir įpilti verdantį vandenį. Viską išmaišyti ir palikti atvėsti. Į šiltą, bet ne karštą plikinį, sudėti 250 ml turimo raugo. Išmaišyti ir palikti 1 parai. Po paros rekomenduojama atsidėti 250 ml raugo kitam kartui. Jį įdėti į stiklainiuką ir palikti šaldytuve. Į plikinį sudėti kmynus, druską ir likusius miltus, ir užminkyti tešlą. Miltus reguliuoti pagal tešlos kietumą, tešla turi būti labai lipni. Palikti tešlą pakilti 8-10 valandų kol ši pakils. Tada dėti į kepimo formą, išteptą sviestu ir kepti 40 minučių 200 laipsnių temperatūroje ir 70 minučių 170 laipsnių temperatūroje. Pirmas 15 minučių būtinai pravėrus orkaitės dureles. Iškepusią duoną ragauti su sviestu. Skanaus!

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė

Ką gali padaryti, jog nešvaistitume maisto

Redakcija
-
0
Ką gali padaryti, jog nešvaistitume maisto

Trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma, tai daro didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai, aplikai ir socialinei gerovei. Būdama didžiausia maisto ir gėrimų bendrove pasaulyje, „Nestlé“ nuolat diegia inovacijas, dirba su partneriais ir bendruomenėmis tam, kad sumažintų švaistomo maisto apimtis. Lietuvoje „Nestlé Baltics” suvienijo jėgas su „Maisto banku“, ragindama prisidėti prie paramos organizacijai, kurios dėka maisto prekės pasiekia jų stokojančius. „Nestlé“ dalijasi dešimčia trumpų patarimų, kaip mes visi maistą vartoti ir saugoti namuose galėtume tvariau.

Skaičiuojama, kad maisto švaistymo mastai pasaulio ekonomikai kasmet atsieina po 812 mln. Eur. Dėl dabartinių gamybos ir prekių platinimo praktikų, maistas švaistomas visose maisto tiekimo grandinės stadijose: ūkiuose, perdirbant ir transportuojant, prekybos centruose, restoranuose ir namuose.

Nenumatytos pasekmės

Nestlé nuotrauka.

Dėl didelio kiekio iššvaistomo maisto, vis daugiau žmonių jo stokoja, negali tinkamai maitintis, jiems trūksta reikalingų medžiagų. Be to, auga atotrūkis tarp turtingųjų ir gyvenančiųjų skurde: nors maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto taip ir lieka nesuvalgytas, 800 mln. žmonių gyvena ant bado ribos. Dėl perteklinės maisto gamybos kenčia ir aplinka: beveik 30% visos pasaulyje suvartojamos energijos ir 25% viso žemės ūkyje sunaudojamo vandens išeikvojama maisto gamybai. 2021 m. Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, dėl maisto gamybos susidaro apie 8% šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Maisto švaistymo apimtis galima ženkliai sumažinti įdiegus maisto tausojimo ir perskirstymo sistemas, kurios leistų saugiai išdalinti maisto perteklių, o vartojimui vis dar tinkamus maisto produktus atiduoti jų stokojantiems žmonėms. Tai būtų triguba visų suinteresuotų šalių pergalė: mažiau švaistydami galėtume sutaupyti lėšų, pamaitinti daugiau žmonių ir sumažinti neigiamą poveikį klimatui bei vandens ir žemės ištekliams.

Profesorius Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas, kalbėdamas lapkričio pradžioje asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Tvarumas – neatskiriama įmonės DNR dalis“, sakė, kad, norint sumažinti neigiamą poveikį klimatui, verslui labai svarbu pasirinkti tinkamą balansą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės, o vartotojams – tarp mėsos ir augalinės kilmės produktų vartojimo.

„Jungtinių Tautų Organizacijos duomenims, pasaulyje tik 25% augalininkystės veiklos rezultato virsta kalorijomis žmogui, ir šie 25% pagamina 82% visų žmonijos suvartojamų kalorijų. Todėl, atrodytų, nereikšmingas pasirinkimas – valgyti daugiau mėsos ar augalinės kilmės produktų, daro labai didelį poveikį“, – pabrėžia profesorius.

Toje pačioje diskusijoje dalyvavusi Milda Žemaitienė, „Nestlé Baltics“ Kavos verslo vadovė, pridūrė, kad maisto švaistymo problemą reikia spręsti visose jos stadijose – nuo pirmųjų etapų iki patekimo ant vartotojų stalo.

Kad kuo mažiau maisto būtų išmetama ir kuo daugiau jo pasiektų vartotojų stalus, „Nestlé“ nuolat bendradarbiauja su kitomis maisto pramonės bendrovėmis, peržiūri savo veiklų efektyvumą, edukuoja vartotojus maisto švaistymo klausimais. Pavyzdžiui, 2020 birželį bendrovė prisijungė prie 10x20x30 iniciatyvos ir pasiryžo 50% sumažinti gamybos metu prarandamo maisto ir jo atliekų apimtis. Iniciatyvą pasirašė daugiau kaip dešimt didžiausių pasaulio maisto ir gėrimų bendrovių, kurios įsipareigojo įtraukti ne mažiau kaip 20 tiekėjų ir iki 2030 m. prarandamo maisto kiekį sumažinti pusiau. Be to, „Nestlé“ ir per COVID-19 pandemiją nenustojo bendradarbiauti su maisto bankais visame pasaulyje bei aukoti maisto produktus tiems, kam jų trūksta.

Svarbi kiekviena detalė

Vis dėlto, maisto švaistymas – labai sudėtinga problema, prie kurios prisideda net tokios vartotojų naudai skirtos priemonės kaip maisto galiojimo etiketės. Europos Komisijos duomenimis, ant maisto produktų esantis galiojimo laiką nurodantis ženklinimas „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ lemia tai, kad vartotojai išmeta 20% vis dar tinkamo valgyti maisto. „Nestlé“ visame pasaulyje bendradarbiauja su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, kad išsklaidytų mitą, jog produktą privalu išmesti vien dėl to, jog jo nepavyko suvartoti iki etiketėje pažymėtos datos. Nuo 2016 m. vien Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išmetamų maisto produktų apimtis įmonei pavyko sumažinti 41 %. Bendrovė dalyvauja maisto švaistymą mažinančiose iniciatyvose: mobiliosios programėlės „Too Good To Go“ kūrėjų projekte „Vartojimo datos paktas“ Prancūzijoje, „Pažiūrėk, pauostyk, paragauk, nešvaistyk“ Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje ir kt.

Kad sumažintų maisto švaistymo problemą, verslas turi bendradarbiauti ir diegti naujoves visose atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos stadijose. Pavyzdžiui, kai „Nestlé“ nerado atsakymo į klausimą „kokia yra ateities pakuotė“, bendrovė įkūrė Pakavimo mokslų institutą ir įsipareigojo pasiekti, kad iki 2025 m. visas „Nestlé“ produktų pakuotes būtų galima perdirbti arba naudoti pakartotinai. Kurdama tvarias pakuotes ir ieškodama ilgalaikių sprendimų, kaip mažinti švaistymą, bendrovė prisideda prie maisto paslaugų pramonės transformacijos. Akivaizdu, kad ir ateityje svarbia šio sektoriaus veiklos dalimi išliks vis efektyvesnių būdų, leidžiančių mažinti su visų formų atliekų kiekį, paieškos.

Maisto švaistymo prevencija yra didžiulis iššūkis: norint, kad pastangos būtų veiksmingos, įsitraukti, kurti bei įgyvendinti pokyčius privalo visi: vyriausybės, verslas ir vartotojai. „Nestlé“ prisideda ne vien siekdama nulinės anglies dioksido emisijos, bet ir įgyvendindama planą, kuris leis atliekų susidarymą mažinti visose tiekimo grandinės stadijose. Bendrovė įsitraukia ieškodama sprendimų visuomeninėms problemos, kuria tvarią, ilgalaikę naudą verslui ir savo pavyzdžiu rodo, kad verslas gali būti teigiamų pokyčių katalizatoriumi.

„Nestlé“ siūlo dešimt patarimų, kaip prie maisto švaistymo problemos mažinimo gali prisidėti vartotojai.

10 žingsnių, kurie padės nešvaistyti maisto

1. Planuokite apsipirkimus. Skamba labai paprastai, tačiau tam, kad planavimas būtų veiksmingas, jis turi tapti įpročiu. Auksinę taisyklę šiuo atveju taip pat lengva įsiminti: nepirkite daugiau, negu reikia.

2. Šaldiklis – jūsų draugas. Šaldiklis gali tapti puikiu pagalbininku, padėsiančiu nešvaistyti maisto. Užsišaldykite gausiai užderėjusių sezoninių vaisių, uogų ir daržovių perteklių, duoną, kurios nepavyksta suvalgyti, ar kitus rečiau naudojamus ir lėčiau suvartojamus produktus.

3. Išmokite vertinti maisto galiojimo laiką nurodančią informaciją. Dažnai maisto gaminius išmetame tik todėl, kad pasibaigė šalia užrašo „Geriausias iki“ arba „Tinka vartoti iki“ nurodytas terminas. Skaičiuojama, kad aklai vadovaudamiesi ir patys neįsitikindami, kad produktas išties nebetinkamas, vartotojai išmeta net penktadalį viso iššvaistomo maisto, nors jis tebėra tinkamas ir saugus naudoti.

4. Tinkamai laikykite maisto produktus. Maisto produktai galioja ilgiau, kai yra laikomi tinkamoje temperatūroje. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kuriuos maisto gaminius būtina laikyti šaldytuve, taip pat išsiaiškinkite, kurioje šaldytuvo lentynoje juos geriausia saugoti, nes temperatūra kiekviename lygmenyje yra skirtinga.

5. Vienu metu ruoškite daugiau skirtingo maisto. Gamindami kelis patiekalus vienu metu, sutaupysite elektros energijos, vandens ir laiko. Jeigu šaldymo kameroje nuolat turėsite keletą „paruoštukų“ pietums ar vakarienei, rečiau kils pagunda užsisakyti maisto į namus ar neplanuotai užsukti į parduotuvę.

6. Stebėkite suvalgomo maisto kiekį. Atidžiau stebėdami, kiek maisto įsidedate į lėkštę, ne tik kontroliuosite kalorijų kiekį, bet ir kur kas rečiau išmesite lėkštėje likusią per didelės porcijos dalį. Geriau įsidėti mažiau ir pakartoti.

7. Žinokite, ko turite šaldytuve. Daugelio šaldytuvuose galima aptikti ne vieną indelį saugiai supakuotų, pamirštų ir valgyti jau netinkamų maisto likučių. Tvarkingose šaldytuvo lentynose kur lengviau matyti, kokių produktų yra, o ko trūksta. Dar vienas geras įprotis – šviežesnius produktus laikyti giliau, kad pirmiausia pamatytumėte ir suvartotumėte anksčiau pirktus ir trumpiau galiojančius produktus.

8. Kas lieka – atiduokite. Jei turite per daug maisto atsargų, pasidalinkite jomis su kaimynais, artimaisiais, kolegomis ar paaukokite maisto bankui.

9. Kompostuokite maisto atliekas. Užuot išmetę likusį maistą, jį kompostuokite – taip, užuot pasmerkę maistą pūti sąvartynuose, pasigaminsite naudingų trąšų. Vis dėlto, maisto atliekų kompostavimas turėtų būti paskutinė priemonė, kai visos kitos jau išbandytos.

10. Suskaičiuokite, kiek maisto išmetate. Kurį laiką užsirašinėkite, kiek maisto produktų išmetate per savaitę, pravartu pasižymėti ir dėl kokios priežasties. Nustebsite, kiek iš tiesų maisto iššvaistote net nesusimąstydami. Sąrašas leis pamatyti, ko perkate ir gaminate per daug.

Prasideda karščiausias silkių sezonas: paragaukite jos su egzotiniais vaisiais

Ernesta Dapkiene
-
0
Prasideda karščiausias silkių sezonas: paragaukite jos su egzotiniais vaisiais

Valgyti silkę lietuviai pamėgę, be jos dažnas neįsivaizduoja didžiųjų metų švenčių, tik neretai patiekia paprastai – su bulvėmis, guldo pataluose ar maišo į mišraines. Tačiau ši, iš pirmo žvilgsnio tokia neįmantri žuvis, šiandien neretai yra lyginama su austrėmis. Nors abi jos anksčiau vadintos varguolių maistu, dabar yra vertinamos gurmanų bei atsiduria geriausių pasaulio restoranų meniu. Kaip visiems pažįstamą silkę paversti išskirtiniu patiekalu pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai.

Verta žinoti kelias subtilybes

Kulinarinis silkės potencialas yra milžiniškas, tačiau mes vis dar esame įpratę ją valgyti tradiciškai, į kompaniją pridėdami bulves, burokėlius, svogūnus ar grybus. Toks tradicinis silkės įvaizdis, anot „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, gali būti siejamas su stipriai įsitvirtinusiais šventinio stalo receptais. Tačiau silkė jau tikrai nėra vien švenčių patiekalas, nes jos bet kurio sezonu metu galima įsigyti dešimtis skirtingų rūšių.

„Mūsų pirkėjai dažniausiai silkę renkasi sūdytą, marinuotą, perka jos filė. Žinoma, šios žuvies pardavimų piką kasmet fiksuojame gruodžio mėnesį, prieš Kūčias ir Kalėdas. Tačiau pastebime bendrą tendenciją – žmonės eksperimentuoja vis dažniau, bando naujus receptus, derindami, pavyzdžiui, kelionėse ar tiesiog parduotuvių lentynose atrastus ingredientus. Tiesa, net ir keliauti toli nereikia, užtektų žvilgtelėti į Žemaitiją, kur gaminamas šmakalas – rūgpienio sriuba su silke, – kalba E. Dapkienė. – Silkės populiarumą neabejotinai palaiko ir jos maistinė vertė. Akivaizdu, jog, rūpindamiesi savo sveikata, vis dažniau silkę renkamės kaip alternatyvą mėsai. Tą rekomenduoja ir mitybos ekspertai“, – kalba E. Dapkienė.

Jai pritaria ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak kulinarijos ekspertės, silkė išties turtinga tiek naudingosiomis savybėmis, tiek panaudojimo virtuvėje būdų gausa. Tačiau, B. Baratinskaitės teigimu, prieš gaminant šios žuvies kulinarinius šedevrus, verta atsižvelgti į keletą jos paruošimo subtilybių.

„Norintiems sutaupyti laiko virtuvėje, įvairiausių patiekalų gamybai galima rinktis jau paruoštą, kokybišką silkių filė. Tačiau to dalis kulinarų imasi patys. Tokiu atveju, patartina rinktis neišdorotas, silpnai sūdytas silkes, įvertinti žuvies kvapą, kuris turi būti švelnus. Verta atkreipti dėmesį ir į stambumą, nes pasižyminčios stambiomis nugaromis silkės yra sultingesnės. Kitas svarbus dalykas – žuvų akys. Jos turi būti skaidrios, o oda – žvilgėti sidabru. Tuomet, išsirinkus kokybišką silkę, reiktų nuo galvos uodegos link perpjaukite papilvę, švariais pirštais pašalinti vidurius ir plėves. Vėliau – tokia pat kryptimi nulupti odą, tada – per visą ilgį įpjauti nugarą, atskirti vieną žuvies dalį nuo kitos, atsargiai ištraukti pagrindinį kaulą – stuburą“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot „Maximos“ kulinarijos ekspertės, sūraus skonio silkė puikiai dera su saldžiais ingredientais, pavyzdžiui, egzotiškąja papaja. Kviesdama tuo įsitikinti, ji dalijasi receptu, kuriuo vadovaujantis namuose šią žuvį kiekvienas galės pasigaminti tarsi geriausių pasaulio restoranų virtuvėje.

Įkvėpta Italijos: brusketa su silke, papaja ir žirnių daigais

Reikės: pusės čiabatos, 1 silkės filė, pusės papajos, 1 skiltelės česnako, saujos žirnių daigų, poros gabaliukų marinuotos paprikos, šlakelio alyvuogių aliejaus, žiupsnelio malto kumino.

Pirmiausia, supjaustykite čiabatą riekelėmis, tada sudėkite į kepimo formą ir keletą minučių paskrudinkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros. Kol duona skrus, nulupkite papają, supjaustykite ją plonomis juostelėmis, taip pat paruoškite ir papriką. Beje, „Maximos“ maisto ekspertė primena, kad vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje.

Tuomet juostelėmis supjaustykite silkę, sukapokite česnaką. Tada išimkite čiabatą, apšlakstykite riekeles alyvuogių aliejumi. Duoną įtrinkite česnaku, dėkite ant viršaus papajos ir silkių juosteles bei paprikų gabaliukus, papuoškite žirnių daigais, užberkite kumino. Skanaus!

„Šis užkandis pagaminamas greitai bei lengvai, o pavaišinti juo galima ir į svečius užsukusius draugus, ir šventinės vakarienės susirinkusius artimuosius. Toks itališkas skrebutis išties turtingas netikėtais poskoniais. Be to, padės šaltuoju sezonu papildyti naudingų medžiagų atsargas organizme“, – sako B. Baratinskaitė.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Kaip sustiprinti imunitetą prasidedant šaltajam sezonui?

Redakcija
-
0
Kaip sustiprinti imunitetą prasidedant šaltajam sezonui?

Vis žemesnė temperatūra lauke, rudens darganos ir čiaudintys praeiviai verčia susirūpinti organizmo imunitetu. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti, supermaistu vadinami produktai, gali padėti greitai ir efektyviai sustiprinti imunitetą. Ir nors nėra tokio maisto, kuris stebuklingai užkirstų kelią visoms ligoms, tačiau sustiprintas imunitetas padeda lengviau atlaikyti peršalimo virusus ir kitus negalavimus.

„Supermaistu vadinami produktai pasižymi itin mažu kaloringumu ir yra turtingi mikroelementų. Šiai kategorijai galima priskirti ne tik egzotiškus, įvežtinius produktus, bet ir mūsų tiekėjų Lietuvoje užaugintą derlių. Visavertė ir subalansuota mityba yra svarbi ištisus metus, o didžiausia jos nauda jaučiama peršalimo ligų sezono metu, kuomet imuniteto stiprinimas suderinamas su tinkama rankų higiena, švara bei atsakingu požiūriu į aplinką. Prasidedant peršalimo ligoms ir neslopstant COVID-19 pandemijai, organizmo apsauga turi išlaikyti rimtą egzaminą, kuriame atsispindi daugybė dalykų: grūdinimosi svarba, sveika mityba, judėjimas ir kiti aspektai“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Briuselio kopūstai. Nuotrauka iš Unsplash.

Maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė sako, kad supermaistu galima vadinti bet kuriuos maisto produktus, kurie nebuvo prieš tai perdirbti ar kitaip apdoroti. „Natūralūs, neapdoroti produktai, kurie mus pasiekia ir iš Lietuvos ūkių, pasižymi vitaminų, mineralų ir kitų mikroelementų gausa, tačiau nėra kaloringi. Supermaistą galima klasifikuoti į riešutus ir sėklas, daržoves, vaisius ir kt. Dėl savo naudingų savybių supermaistas gali padėti sustiprinti imunitetą ir kovoti su ligomis“, – atskleidžia „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.

Žali lapiniai kopūstai „Kale“: kaip geriausiai atskleisti jų naudą

„Kale“ kopūstų nauda organizmui užkoduota jų itin intensyvioje žalioje spalvoje. „Kale“ yra tarsi supermaisto žvaigždė – šiuose žaliuose kopūstuose gausu vitaminų A, K, C, mineralų ir maistinių medžiagų. Ši daržovė taip pat yra puikus skaidulų ir baltymų šaltinis. 100 gramų kopūstų yra 120 mg vitamino C, 1,5 mg geležies, 150 mg kalcio, 47 mg magnio bei kitų, organizmui itin naudingų, medžiagų”, – teigia „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė. Ji pataria, kaip geriausia vartoti „Kale“ lapinius kopūstus:

  • Papildomai neapdorojus. Neapdorotais žaliaisiais lapiniais kopūstais, šiek tiek juos sutraiškius, pagardinsite salotas, sumuštinius, tortilijų suktinukus.
  • Kaip garnyras prie kitų patiekalų. „Keptuvėje su įkaitintu alyvuogių aliejumi pakepinkite smulkintus česnaką ir svogūną, jiems suminkštėjus sudėkite „Kale“ kopūstus ir troškinkite iki norimo minkštumo. Šiuos kopūstus, kaip garnyrą, galima ruošti ir troškinant garuose apie penkias minutes ir po to sumaišant su sojos padažu bei tahinu“, – atskleidžia B. Baratinskaitė.
  • „Kale“ traškučiai. Pirmiausia nupjaukite „Kale“ kopūstų stiebus, bet jų neišmeskite – juos galite užšaldyti ir vėliau panaudoti gaminant glotnučius. Lapines kopūsto dalis sumaišykite su alyvuogių aliejumi, apibarstykite kuminu, kariu, aitriųjų paprikų, česnakų prieskoniais. Paskleiskite kepimo inde ir kepkite iki 135°C įkaitintoje orkaitėje apie 15-30 minučių iki norimo traškumo.

Šiandien rekomenduojame »
žuvies patiekalų receptai

Briuselio kopūstai – vitamino C šaltinis

„Briuselio kopūstai išties nusipelno supermaisto statuso. Maždaug viename puodelyje jų yra net 75 mg vitamino C, o tai beveik atitinka rekomenduojamą šio vitamino dienos normą – 90 mg“, – atskleidžia maisto gamybos ekspertė ir dalinasi patarimais, kaip išsirinkti geriausius Briuselio kopūstus ir apie jų savybės bei kaip teisingai juos ruošti:

  • Įsitikinkite, kad kopūstų lapeliai yra standžiai apspaudę kopūsto šerdį ir kieti – daug palaidų lapelių rodo, kad šie kopūstai yra kiek senesni.
  • Briuselio kopūstus laikykite sandariame maišelyje šaldytuve – kuo šviežesni bus kopūstai, tuo mažiau kartūs jie bus.
  • Perkeptos, per ilgai troškintos ar pervirtos daržovės bus karčios, o ir jų maistingų medžiagų smarkiai sumažės.
  • Orkaitėje kepti Briuselio kopūstai atskleidžia saldų, beveik riešutinį poskonį, o jų išorė apskrunda. Kepimas orkaitėje ar ant grilio taip pat sumažina aštrų jų kvapą bei skonį, kuris daugeliui gali atrodyti nemalonus.

Obuolys per dieną padaro sveiką kiekvieną

Yra daugybė obuolių rūšių, skirtų įvairiems tikslams – vieni labiau tinka salotoms gardinti, kiti desertams gaminti, pyragams kepti. „Šis populiarus vaisius taip pat vadinamas supermaistu – jame gausu antioksidantų, o viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 10 mg vitamino C. Kaip teigia senas posakis – vienas obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną. Šiais vaisiais reikėtų mėgautis kas dieną, o juos galima įtraukti į bet kurį dienos patiekalą“, – teigia „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Bratinskaitė ir priduria, kad mažiausiai pastangų reikės įdėti pasirenkant obuolį kaip užkandį.

Obuoliai taip pat gali puikiai papildyti pusryčių košę – baigiant virti avižinius dribsnius į puodą suberkite kubeliais pjaustytą obuolį, pavirkite dar keletą minučių iki obuoliai pasieks norimą konsistenciją, įberkite cinamono. Obuolys gali tapti ir kitų patiekalų ingredientu. „Norint salotoms suteikti rūgštumo, įtarkuokite ar smulkiai supjaustykite obuolį. Šis vaisius taip pat puikai dera su balta mėsa – vištiena, kalakutiena bei kita paukštiena“, – patarimais dalinasi B. Baratinskaitė.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

123...295Nuo 295 1 puslapis